Kad išsaugotų atvirą kopų kraštovaizdį, Kuršių nerijos nacionalinis parkas kasmet šalina sumedėjusią augmeniją, daugiausia – paprastąsias pušis. Antrus metus šie darbai vykdomi pasitelkus savanorius.

Apie 70 proc. Kuršių nerijos sudaro miškai. Daugiausia kalnapušių, kuriomis XIX-ojo amžiaus pradžioje apsodintos kopos, siekiant sustabdyti jų slinkimą. Kalnapušėms sparčiai plintant, susirūpinta, kad Nerijoje nebeliks atviro kraštovaizdžio todėl kasmet šalinamos jaunos pušelės, daugiausia – paprastosios.

„Iš viso [kalninių pušų] tikrai nenorime išstumti, kažkiek jų paliksim. Jos teritorijai didelės bioįvairovės nesuteikia, tačiau yra kaip sutvirtinimo pagrindas ir kažkiek jų tikrai paliksim“, – pasakojo Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos Gamtos skyriaus vedėjas Adomas Lukas.

Sumedėjusi augalija šalinama Naglių ir Grobštų rezervatuose bei pajūrio palvėje. Pasak gamtosaugininkų, taip siekiama išsaugoti atvirą kraštovaizdį, kuris čia buvo kelis šimtus metų ir, svarbiausia, Baltosiose ir Pilkosiose kopose išsaugoti atviras buveines gyviems organizmams. To nedarant, mišku kopos pavirstų jau po 5–6 metų.

„Žinoma, šitie darbai buvo daromi ir anksčiau, bet pernai pasitelkėme savanorių pagalbą, nes turbūt kiekvienas pasaulyje toks parkas be savanorių pagalbos sunkiai ir išgyventų. Lietuva – ne išimtis. Dideli plotai, darbų daug. Savanorystė Lietuvoje – jaunas reiškinys, tad šituo projektu tai skatinam“, – pasakojo akcijos organizatorius Mindaugas Bepirštis.

Pernai į kvietimą atsiliepė apie pusšimtis savanorių, šiemet jų per pirmąsias rugsėjo savaites sulaukta daugiau kaip šimto.

„Pasilikau pailsėti po darbų ir norisi gera gamtai padaryt. Tai – nėra lengvas darbas, bet patinka – čia kaip ir sportas gamtoje“, – sakė savanoris Marius Ulozevičius.

„Gamta yra visų namai, o Nida – tokia šventovė, galima sakyti. Čia – ir naudingas darbas, ir galimybė tokiu gražiu oru tokioj gražioj vietoj pabūti, kur eilinis kaunietis turbūt ir nepapuola“, – pasakojo 80-metis savanoris Dobilas Ralys.

„Linksma veikla, tiktai čia labai karšta, galėtų būti šiek tiek vėsiau“, – sakė savanoris iš Švedijos Henrikas Hedinge`as.

Kopos paprastai švarinamos pavasarį arba rudenį, dabar šie darbai vyks visą rugsėjį.

Be sumedėjusios augmenijos šalinimo per dešimtmetį Kuršių nerijoje planuojama iškirsti kalnines pušis beveik penkių šimtų hektarų teritorijoje. Perbrendusių kalnapušių medynai – itin pavojingi gaisrų židiniai. Juose ugnis plinta žaibiškai. Didesnėje iškirstos teritorijos dalyje bus atsodintos paprastosios pušys ir beržai, kitoje – kalnapušės.