Pasikeitusi Žemės ūkio ministerijos vadovybė kol kas nesugebėjo išspręsti strimelių ir šprotų kvotų skirstymo problemų. Šiuo metu rengiamas žemės ūkio ministrės įsakymas, kurį dvi pagrindinės žvejų asociacijos atsisakė derinti.
Žvejai nori teisingumo

Klaipėdos žuvininkystės įmonių asociacijos ,,Jūros žvejys" pirmininkas Artūras Maželis ir Lietuvos žuvininkystės produktų gamintojų asociacijos pirmininkas Alfonsas Bargaila žemės ūkio ministrei Virginijai Baltraitienei, viceministrei Linai Kujelytei ir Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininkui Sauliui Bucevičiui raštu išaiškino, kodėl atsisako derinti naują įsakymą.

Naujas įsakymas dėl likusių 25 proc. kvotų paskirstymo beveik nieko nekeičia. Iš esmės paliekama viskas tas pats, kas buvo, ir ką apskundę teismams ir Konkurencijos tarybai žvejai įrodė esant neteisėta. Tai yra – žvejybos įmonė, turinti 76 proc. šprotų ir 78 proc. strimelių kvotų ir toliau gaus tą patį kiekį, nors Konkurencijos taryba buvo konstatavusi, kad tai pažeidžia laisvos konkurencijos principus.

Žemės ūkio ministrės įsakymo projekte buvo numatyta nuostata, kad, atsisakius dalies kvotų, jos būtų perskirstomos kitoms žvejybos įmonėms. Jau pasigirdo teiginių, kad beveik 80 proc. kvotų gaunanti viena bendrovė atsisakys dalies kvotų ir ją pavyks paskirstyti kitiems, taip tarsi "įvykdant socialinį teisingumą".

"Žvejams išmaldos nereikia. Kvotų skirstymo tvarka turi būti tokia, kad atitiktų teismo sprendimą ir Konkurencijos tarybos išvadas, o ne ignoruotų jas", – sakė A.Bargaila.

Siūlo grįžti atgal

Kartu A.Bargaila pastebėjo, kad Žemės ūkio ministerijoje požiūris į žvejų daugumą keičiasi.

"Žemės ūkio viceministrė Lina Kojelytė norėtų sutvarkyti kvotų skirstymo sistemą, bet nežino, ką daryti. Ar vienaip paskirstysi kvotas, ar kitaip vis tiek liks nepatenkintųjų", – svarstė jis.

Lieka nesuprantama, kodėl ir toliau "lipant per konkurencijos nuostatas" siekiama beveik 80 proc. kvotų atiduoti vienai žvejybos bendrovei? Belieka tik spėlioti, kokios "povandeninės srovės" kunkuliuoja ten, Vilniuje?
A.Bargaila ir kita žvejų dauguma teigė matantys paprastą sprendimą – grįžti į 2012 metų žvejybos kvotų skirstymo tvarką. Ji daugmaž tenkino visas žvejų grupės, kol jos nesujaukė buvusio žemės ūkio ministro Vigilijaus Juknos ir viceministro Raimondo Šatkausko tandemas.

Iš tiesų jau pats laikas kalbėti ir apie 2015 metų kvotų skirstymą. Pasigirsta kalbų, kad žvejybos kvotoms skirstyti bus priimtas specialus Seimo įstatymas. Tik to įstatymo projekto iki šiol niekas iš žvejų nematė. Žvejai pagrįstai baiminasi, kad vėl viskas vyks chaotiškai.

Dvejų metų chaosas

Šiuo metu tebestovi V.Juknos ir R.Šatkausko laikais sukurtos barikados tarp Baltijos jūros žvejų daugumos ir Žemės ūkio ministerijos žuvininkystės valdininkų. Jos pasireiškė nuolatiniais teismo procesais, kuriuos žvejų daugumai laimėjus, valdininkai ignoruoja. Naujos Žemės ūkio ministerijos nuostata turėtų būti naikinti barikadas, o ne kurti naujas.

Iš esmės barikados ir buvo kuriamos vien dėl neteisingai paskirstytų kvotų. Žvejai buvo kreipęsi į teismą, kad panaikintų 2013 metų žuvų kvotų skirstymo protokolą. Jis teisme buvo panaikintas, tačiau ministerijos atstovai sprendimą apskundė. Žvejai laikosi nuostatos, kad pagal neteisėtą protokolą paskirsčius 2013 metų kvotas,
daugumos žvejų nuostoliai sudarė apie 2 mln. litų. Šių nuostolių žvejai pradės reikalauti po to, kai teisme, kaip tikisi, jų naudai, bus išnagrinėtas skundas dėl protokolo.

2014 metais kvotos jau buvo skirstomos du kartus – atitinkamai skirti 50 ir 25 proc. Netrukus turėtų būti ir trečias paskirstymas – likusiai 25 proc. daliai.
Kam tris kartus reikia skirstyti žuvų kvotas? Matyt, buvo tikėtasi, kad kas nors pasikeis, bet niekas nesikeitė. Kvotos paskirstytos taip pat, tik buvo įnešta daugiau sumaišties ir nervingumo.

Žvejai įsitikinę, kad ir šiemet kvotos buvo išskirstytos neteisėtai. Sulaukę trečiojo kvotų skirstymo protokolo, vėl viską žada skųsti teismams. Žvejai mano, kad pavyks laimėti, nes kvotos buvo skirstomos ignoruojant Administracinio teismo sprendimą. Atsiras argumentas reikalauti dar 2 mln. litų kompensacijų.

"O ką turi daryti žvejai, jei daugumos laivai stovi, nes sudarytos sąlygos žvejoti tik vienai bendrovei? Iš tokios mūsų žvejybos sistemos juokiasi kaimynai – latviai ir estai", - pastebėjo A.Bargaila.