Praėjusį šeštadienį, vasario 2 d., A.Ramanauskui būtų sukakę 90 metų. Būtent šią dieną buvo planuotas ir jam skirtos atminimo lentos atidengimas.

Tačiau tik praėjusį ketvirtadienį, likus dviem dienoms iki sukakties, Klaipėdos miesto taryba pritarė šio garbaus klaipėdiečio įamžinimui.

Nors Lietuvos jūrininkų sąjungos pirmininkas Petras Bekėža į Klaipėdos miesto merą dėl A.Ramanausko (1929–1998) įamžinimo kreipėsi dar pernai rugpjūčio pradžioje.

Ant Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos pastato, esančio J.Janonio g. 24, sienos iniciatorių lėšomis norėta pakabinti kuklią atminimo lentą.

Įamžinimo formalumai užtruko, nes, rengiant sprendimą miesto tarybai, Žymių žmonių, istorinių datų, įvykių įamžinimo ir gatvių pavadinimų Klaipėdos mieste suteikimo komisija sumanė užklausti Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro, ar A.Ramanauskas niekada nebuvo susijęs su sovietų represinėmis struktūromis ir jų nusikalstama veikla.

"Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras mus informavo, kad centro administruojamose duomenų bazėse nėra duomenų, kad A.Ramanauskas, gimęs 1929 m., buvo susijęs su sovietinėmis represinėmis struktūromis ar slaptosiomis tarnybomis", – patvirtino Klaipėdos savivaldybės Kultūros skyriaus vyr. specialistė Raimonda Mažonienė.

Ši informacija atvėrė kelius A.Ramanausko įamžinimui. Teigiama, jog būtent jo vadovaujama Lietuvos jūrų laivininkystė (1969–1989) tapo viena pirmaujančių laivybos kompanijų Sovietų Sąjungoje.

Kaip rašė P.Bekėža prašyme dėl įamžinimo, A.Ramanausko iniciatyva ir energija buvo pastatyti Lietuvos jūrų laivininkystės pastatų kompleksas, Jūreivių mokykla Minijos gatvėje, poilsio namų kompleksas Vanagupėje, prisidėta prie Klaipėdos jūrininkų ligoninės pastatymo.