Beveik dešimtmetį, iki 2014 m., Klaipėdoje buvo renkama vietinė rinkliava už naminių gyvūnų (šunų, kačių) registravimą ir laikymą daugiabučiuose.

Tuomet uostamiestyje buvo registruota ir ženklinta apie 5 tūkst. augintinių, tačiau manyta, kad tai buvo tik dešimtadalis visų tuo metu miestiečių laikytų šunų ir kačių.

Nutarus miesto tarybai, ši rinkliava nutraukta prieš septynerius metus.

Dabar gi Vyriausybės sprendimu gyvūnų registravimas ir ženklinimas jau yra privalomas ir tai reikia padaryti iki kitų metų gegužės 1 d.

Šunų, kačių ir šeškų šeimininkai, dar nepaženklinę savo augintinių, turėtų pasirūpinti, kad gyvūnai būtų paženklinti ir užregistruoti Gyvūnų augintinių registre.

Be to, socialiai remtiniems gyventojams su šia prievole susijusios išlaidos gali būti kompensuojamos.

Augintinių ženklinimo ir registravimo kainos Klaipėdos mieste svyruoja nuo 14,98 iki 25 eurų, tiek pat ši paslauga įkainota ir Palangoje, Neringoje brangiau – 28 eurai, o Klaipėdos rajone ir Kretingoje paženklinti savo augintinį kainuoja kiek daugiau nei 15 eurų.

Vienos mikroschemos kaina siekia nuo 1,88 iki 3,9 euro ir priklauso nuo įsigyjamų mikroschemų kiekio, prie mikroschemos kainos pridedamos ženklinimo ir duomenų teikimo paslaugos kaina.

Tačiau kas kontroliuos, kurie gyvūnai paženklinti, o kurie ne, kol kas dar neaišku.

"Jeigu Klaipėdos savivaldybės administracijai bus pavestas šis darbas, tai veikiausiai darys mūsų skyrius. Tačiau jokių užduočių mes dar negavome", – patikino Klaipėdos savivaldybės Viešosios tvarkos skyriaus vadovas Marius Poimanskis.

Žemės ūkio ministerijos duomenimis, net 70 proc. namų ūkių Lietuvoje laiko augintinį, tai yra du kartus daugiau nei Švedijoje.

Šiandien Lietuvoje yra apie 1 mln. kačių ir šunų, bet paženklinta tik 179 tūkst., tad didžioji jų dalis nėra oficialiai priskirti teisėtam savininkui.

Kasmet į prieglaudas patenka per 15 tūkst. naminių gyvūnų. Tik 10–15 proc. jų atsiima savininkai.

Nepaženklinti gyvūnai lieka perpildytose prieglaudose, nes neįmanoma nustatyti, kam jie priklauso.