Rietenos kenkia projektams

Kažkas panašaus galėtų būti daroma ir Lietuvoje įrengiant tunelį po Kuršių mariomis iš Klaipėdos į Kuršių neriją.

Tačiau Lietuvoje bet kokios idėjos atsiremia į tarpusavio ginčus. Todėl daug gražių projektų mūsų šalyje yra tiesiog numarinama. O lenkai daro ir labai daug.

Neatpažįstamai keičiasi Gdansko uostas ir jo prieigos. Tame pačiame Svinouiscyje įrengtas stacionarus suskystintųjų gamtinių dujų terminalas. Dar vieną planuojama statyti Gdanske.

Analogija: Svinoustjės uosto vartai turi panašumo į Klaipėdos uosto vartus. / Redakcijos archyvo nuotr.

Lenkijoje įrengta apie du tūkstančius kilometrų naujų kelių. Lenkija statosi naują įplauką į Aistmares.

Dėl kai kurių objektų Lenkijoje, kaip ir Lietuvoje, yra politinių rietenų, kai kurių asmenų priešiškumo. Bet nepaisant nieko Lenkija juda į priekį. O Lietuvoje net menkiausio bokštelio be rietenų ir titaniškų pastangų neįmanoma pastatyti, nors tai ir atitiktų svarbius viešus valstybės interesus.

ES pinigai, lenkų darbininkai

Tunelis prie Svinouiscio patvirtina ir tai, kaip sumaniai lenkai sugeba naudoti ES paramos lėšas.

1 440 metrų ilgio tuneliui po Svinos upe įrengti ES skirs 775,68 mln. Lenkijos zlotų (apie 176 mln. eurų). ES subsidija sudaro net 85 proc. projekto vertės. Bendra šio tunelio įrengimo kaina – 912,46 mln. Lenkijos zlotų (apie 207 mln. eurų). Likusią dalį (15 proc. arba – 31 mln. eurų) įnašą dalijasi Svinouiscio savivaldybė ir Lenkijos nacionalinių kelių ir greitkelių direktoratas.

Dar vienas įdomus dalykas – tunelį po Svinos upe stato ne kokie nors danai, olandai ar vokiečiai, o patys lenkai su šveicarais sukūrę konsorciumą. Tai reiškia, kad į Lenkiją ateinantys ES pinigai šioje šalyje ir liks.

Schema: tokia bus naujo tunelio po Svinos upe konfigūracija. / Redakcijos archyvo nuotr.

Ir taip yra visose srityse. Lenkai nenori įsileisti į savo rinką nei kitų šalių kelių statytojų, nei uostų infrastruktūros rengėjų. Netgi šiuo metu pradėtą plačiai pristatinėti vėjo jėgainių projektą Gdansko įlankoje lenkai ketina įrenginėti savomis jėgomis.

Tunelis tiktų ir Klaipėdai

Šiuo metu vyksta tunelio po Svinos upe statybos darbai abiejose pakrantėse. Kitų metų kovą planuojama pradėti gręžti tunelį po Svinos upe. Tai jau bus antrasis tunelis po upe Lenkijoje. Prie Gdansko yra įrengtas 1 377 metrų ilgio tunelis po Vysla.

Palyginimas: Svinos upės automobilių keltai didesni nei Klaipėdoje. / Redakcijos archyvo nuotr.

120 metrų ilgio ir 20 metrų pločio tunelių gręžimo mašina šiuo metu laivu Šiaurės jūros keliu pagal Rusijos krantus jau plukdoma iš Kinijos į Lenkiją.

Svinos upe vyksta intensyvi jūrų laivyba. Ja laivai plaukia ne tik į dalį Svinouiscio uosto, bet ir į Ščeciną. Dėl to per Svinos upę ties Svinouisciu iki šiol nebuvo nė vieno tilto. Automobilius per upę keldavo keltai. Buvo laikoma, kad automobilių kelias per Svinos upę yra tarptautinio junginio tarp Lenkijos ir Vokietijos dalis, todėl automobilių kėlimas vykdytas nemokamai.

Kelias: prie Svinoustjės pilni keltai automobilių, kurie keliami nemokamai. Vidmanto Matučio nuotr.

Šiuo požiūriu situacija Svinouiscyje taip pat panaši į Klaipėdą. Ir Klaipėdoje intensyvi laivyba, automobilius plukdo keltai, tiesa, mokami. Ir kelias per Kuršių nerija yra tarptautinis, tik dėl pagedusių santykiu su Rusija mažai naudojamas.

Klaipėdoje, kaip ir Svinouiscyje, geriausia išeitis būtų įrengti tunelį – tik lenkai įprato veikti ir naudoti ES paramą, o Lietuva tarsi miega.