Paaiškėjus, kad pensinio amžiaus sulaukęs kardinolas Audrys Juozas Bačkis tegali tikėtis vos 324 litų pensijos, kunigai prabyla apie nesaugią senatvę. Todėl jie nesmerkia apsukresnių Dievo tarnų, slapta „sukančių“ savo biznį, nors oficialiai Bažnyčia to ir netoleruoja.

Po mišių – į gamyklą

Vienos nedidelės parapijos klebonas po mišių suka link savo hobiu vadinamų tvenkinių, kuriuose auginami karpiai. Su bičiuliu vyras prižiūri ne vieno hektaro dydžio pramoninius vandens plotus. Parapijiečiai piktais liežuviais šio kunigo verslo neplaka, o ir akių niekam nebado vyro domėjimasis žvejyba.

Kitoje apskrityje senokai veikianti statybinių medžiagų gamykla, vietinių žiniomis, taip pat priklauso kunigui. Nors oficialiai jis verslui nevadovauja, tačiau tikrąją įmonės padėtį žino tik pats dvasininkas.

Kito Dievo tarno kova senatvei užsitikrinti ramų gyvenimą kurorte sukėlė apkalbų audrą Palangoje. Uolios bažnyčios lankytojos palikimu kunigas rūpinosi ne bažnyčios naudai, o nekilnojamąjį turtą įteisino savo vardu. Pernai sėkmingai namo dalį kunigas pardavė už nemažus pinigus.

Ateitis – baugi

Kokią algą gauna kunigas ir kokius mokesčius jis privalo mokėti, ar turi sveikatos draudimą ir iš kokių pajamų gyvena Bažnyčios taranai?

Klaipėdos evangelikų liuteronų parapijos klebonas Reinholdas Moras daugeliu klausimų turi griežtą nuomonę. Jis neslėpė, kad gerai gyvena tik tie kunigai, kurie gali pasigirti didžiulėmis parapijomis.

„Kaip nebaugins ateitis? Aišku, baugina. Aš pats draudžiuosi papildomai, moku “Sodrai„ įmokas, tačiau mano pensija tebus keli šimtai litų. Reikia numirti nesulaukus pensijos. Aš tik tokią ateitį matau“, – pareiškė R.Moras.

R.Moras priminė posakį, kad kunigą į pensiją išleidžia tik Dievas.

„Kaip ir visoje Europoje, pas mus neįmanoma padoriai į pensiją išeiti. Yra šalių, kur kunigams valstybė moka algą ir net pensiją“, – kalbėjo R.Moras.

Klierikai nežino, kas jų laukia

Nedidelės, tačiau įspūdingais atlaidais garsėjančios Plungės rajono Žemaičių Kalvarijos parapijos klebonas Jonas Ačas nuoširdžiai papasakojo apie jo bažnyčios finansus.

Ilgą laiką Telšių vyskupo V.Borisevičiaus kunigų seminarijos rektoriaus pareigas ėjęs kunigas pripažino, kad iš jaunų klierikų nėra išgirdęs klausimo, kas juos ištiks atėjus pensijai.

„Mane ramina tik mintis, kad Lietuvos mastu kuriami kunigų globos namai. Vilkaviškyje jau tokie yra, Šiaulių vyskupija jau galvoja apie tai. Ir Telšių vyskupija susimąstė. Mes Žemaičių Kalvarijoje statome naujus globos namus. Ateityje, manau, kai išsikels gyventojai į naujus namus, senieji galėtų likti kunigams. Kai visi kartu, drauge, būtų paprasčiau pasirūpinti“, – aiškino klebonas.

Kunigas juokėsi, kad prie kiekvienos bažnyčios žvakių fabrikėlio nėra, kuris neštų pelną bažnyčios vadovui.

„Jei kas nori pinigų, tai jau reikėtų šalia bažnyčios kokį verslą sukti. Aš asmeniškai galvoju, kad nereikėtų susikoncentruoti ties kaupimu. Ir dabar neturiu kažkokių didelių lėšų. Nežinau, kas laukia senatvėje“, – sakė J.Ačas.

Aukas praryja remontai

Klebonas pripažino, kad Žemaičių Kalvarijoje per sekmadienines mišias suaukojama nuo 300 iki 400 litų.

„Na, bet gal pas mus suvažiuoja daugiau žmonių iš aplinkui. Tačiau mes juk įpareigoti rengti finansines ataskaitas. Kiekviena parapija veda buhalteriją. Kunigai privalo su parapijos finansine situacija supažindinti tikinčiuosius. O jei kas paklausia, privalu žmogui atsakyti“, – atvirai kalbėjo J.Ačas.

Per metus parapijai buvo suaukota 32 tūkst. litų.

Klebonas pripažino, kad iš surinktų lėšų sunkiai sekasi sumokėti komunalinius mokesčius.

„Automobiliui benziną aš jau perku už savus. Kainuoja ir liturginiai rūbai, kiti reikmenys. Jei ūkis nemažas, daug statinių, daugiausiai lėšų reikia nuolatiniams remontams“, – pasakojo klebonas.

Už mišias – 50 litų

J.Ačas pasakojo, kad kiekvienas kunigas kasmet iš asmeninių lėšų aukoja dalį sumos kunigų brolijai.

„Tai pinigai mūsų senatvei. Jei užkluptų liga ar bėda, iš šios brolijos fondo į pensiją išėjęs kunigas yra paremiamas. Kol kas neturėjome baisių bėdų. Tačiau šis fondas gyvuoja gal tik trečius metus“, – pasakojo J.Ačas.

Vidutiniškai kunigai paaukoja po kelis šimtus litų.

O kol kunigas turi jėgų aukoti mišias, sakoma, kad jis duonai užsidirbs.

„Galioja tokia tvarka: kunigui priklauso 50 litų nuo kiekvienų mišių. Tačiau tik laikomų kartą per dieną. Jei sekmadieniais aukojamos dvejos mišios, antrųjų aukos renkamos vyskupijai“, – kalbėjo Žemaičių Kalvarijos parapijos kunigas.

Surinktas lėšas vyskupas paskirsto toms parapijoms, kuriose yra prastesnė padėtis.

„Būna, kad prie parapijų įsteigiami laidojimo namai, imamas mokestis už įvairius patarnavimus. Tačiau šie pinigai negali nukeliauti kunigui. Taip neturi būti. Šios lėšos turi būti skirtos parapijos ir bažnyčios reikalams“, – tvirtino kunigas.

Gauna vidutinį atlyginimą

Paklaustas, kiek savo asmeniniams poreikiams gauna kunigas, J.Ačas neslėpė, kad jo alga siekia 1,5 tūkst. litų.

„Tai vidutinis atlyginimas šalyje. Ir nereikia atitrūkti nuo paprastų žmonių. O rūpesčių mes turime tokių pat, kaip ir visi. Ir aš džiaugiuosi, kad žmonės labai padeda. Turėjome dvylika svečių iš užsienio, atvyko keli kunigai, vyskupai. Sukome galvą, kaip vaišinsime, kaip priimsime“, – atviravo J.Ačas.

Klebonas prisipažino, kad parapijiečiai prieš svečių pasirodymą sutvarkė bažnyčios aplinką. Vietos ūkininkas parūpino produktų svečių vakarienei.

„Aš galiu didžiuotis savo bendruomene“, – džiaugėsi kunigas.

Paklaustas, ar nevertėtų keisti dvasininkų aprūpinimo socialinėmis garantijomis tvarką, Telšių vyskupijos kurijos kancleris Remigijus Saunorius juokavo, kad kol kas vyskupija jaučiasi dar jauna.

„Nors veikia kunigų solidarumo brolija, kuri renka lėšas senatvei, tačiau tai nėra kažkoks priverstinis mokestis. Manyčiau, 95 proc. kunigų skiria lėšų, o kiti gal pasirinko privačius pensijų fondus ar kitaip elgiasi“, – aiškino R.Saunorius.

Vargonininkui – minimali alga

Telšių vyskupijos kurijos kancleris pripažino: kunigas, sulaukęs 75 metų, jau turėtų atsistatydinti.

„Nereikėtų mestis į verslus, reikėtų bažnyčiai daugiau dirbti. Kunigas gali už vienas mišias uždirbti 50 litų, kunigui lieka pinigai už vestuves ar laidotuves. Tačiau nė vieno kunigo senatvėje dar neišvežėme į zoologijos sodą. Toks kunigas lieka parapijos rezidentu“, – tikino R.Saunorius.

Vis dėlto kunigas pajamų nebegauna, jei jau nebegali dirbti.

„Tiesa, mes mokame mokesčius ir įmokas “Sodrai„, kai parapijose tenka įdarbinti vargonininkus ar zakristijonus. Juk žmogui bent minimali alga turi būti mokama. Kartais būna du vargonininkai, jie pasidalija darbo krūvį. Bet mokesčius mes sumokame“, – aiškino R.Saunorius.

Remia skirtingi fondai

Lietuvos vyskupų konferencijos pirmininkas Kauno arkivyskupas metropolitas Sigitas Tamkevičius tikino, kad kunigai Lietuvoje turi sveikatos draudimą.

„Tačiau pensija mūsų bus tokia, iš kurios kažin kaip reiks pragyventi. Bet tai visos šalies bėda, ne tik Bažnyčios. Tragedijos iš to nedarau, kol vyskupas gali nueiti iki altoriaus, jis dar pragyvens“, – pripažino S.Tamkevičius.

Kauno arkivyskupas metropolitas tikino, kad kunigų ateitimi kiekviena arkivyskupija rūpinasi skirtingai.

„Vilniaus arkivyskupija yra įkūrusi fondą ir iš jo, kai kunigas sulaukia pensijos arba serga, skiriama apie 700 litų suma. Kauno arkivyskupija turi fondą, kuris vadinasi Paramos kasa. Kai kunigas serga arba negali aukoti mišių, jam paskiriama apie 600 litų“, – paaiškino arkivyskupas S.Tamkevičius.

Jei kunigą užklumpa didesnė liga, prireikia operacijos ar ilgo gydymo, arkivyskupija paremia dvasininką tokia suma, kokios reikia gydymui.

„Sodrai“ nemoka

S.Tamkevičius tikino, kad kunigai gyvena iš aukų ir įmokų „Sodrai“ nemoka, todėl tiek vyskupas, tiek vikaras gaus vienodą pensiją.

„Tačiau nemanau, kad valstybei reikėtų prasiskolinti, kad tik sumokėtų dideles pensijas. Aš girdėjau, kad kunigai pensijai kaupia lėšas privačiuose fonduose. Mums gyvenimą daugiau sutrumpina rūpestis, kaip rytoj gyvensime, lyg lauktų pasaulio pabaiga“, – aiškino arkivyskupas.

S.Tamkevičius nepateisino Dievo tarnų aistros užsiimti verslu.

„Tokie kunigai yra prasti kunigai. Jie negali užsiimti verslu, kunigas yra įsipareigojęs tarnauti Bažnyčiai. Jei toks žmogus įsitikinęs, kad jis neišgyvens ir jam reikia verslo, tai jo tikėjimo Dievu problema“, – pastebėjo S.Tamkevičius.

Tačiau šalia bažnyčių būna įkurta įvairių kitų organizacijų, kuriose dirba daugybė žmonių. Kauno arkivyskupijoje yra apie 60 etatų, šiems žmonėms mokama alga, mokami mokesčiai

„Žinau, kad yra tokių parapijų, kuriose 1,5 tūkst. litų algos kunigas tikrai negauna. Yra tokių, kur gauna daugiau. Bet nė vienas kunigas iš bado nenumirė. Gal kas ir galvoja, kad Bažnyčia gyvena ant aukso puodo, taip nėra. Bet ir iš bado nemirštame“, – tvirtino S.Tamkevičius.