Lietuvoje šeimos teises ginantys aktyvistai norvegišką "laimės" receptą atvirai įvardija įstatymais įteisinta nusikalstama prekyba vaikais. Skandalingi atvejai, kai iš biologinių emigrantų šeimų Norvegijoje dėl absurdiškų priežasčių atimami vaikai, mūsų šalyje sukėlė tėvus vienijančių organizacijų protestus.

Tiesiai į medikų glėbį

Vaikų ir paauglių psichiatrė Birutė Česnienė vienareikšmiškai pabrėžė, kad vaiko išplėšimas iš biologinės šeimos yra ypač žalingas jo psichikai.

"Esu susidūrusi su ne vienu atveju, kai teko konsultuoti mamas su vaikais, grįžusius iš Norvegijos. Iš jų pasakojimų aiškėja, jog dažnai nebūna jokių svarių priežasčių, kai norima atimti vaikus iš šeimos. Aš to nesuprantu. Pasirodo, užtenka kaimynų skundo, ir šeima jau yra juodajame sąraše. Ir gydytojo nereikia, kad suvoktume, kokia žala padaroma vaikui, kai jis išplėšiamas iš šeimos", – pabrėžė B.Čėsnienė.

Psichiatrė prisiminė neseną atvejį, kai konsultavo Klaipėdos vaikų ligoninėje gulinčią mergaitę, kuri su mama buvo ką tik grįžusi iš Norvegijos.

"Ir mama, ir vaikas negalėjo atsigauti nuo patirto šoko. Šeima gyveno Norvegijoje, namuose šventė kažkokią šventę, nors, kaip teigia, nieko triukšmingo nebuvo, kaimynai iškvietė Vaiko teisių tarnybą, kuri sukėlė tokį stresą, kad šeima vos sugebėjo grįžti į Lietuvą. O čia atsigulė į ligoninę dėl patirtų sukrėtimų. Jie buvo labai išgąsdinti", – pasakojo gydytoja.

Tėvai nesirūpina atžalomis?

Klaipėdos vaiko teisių apsaugos tarnybos vadovė Gražina Aurylienė tikino, kad klausimas dėl vaikų atėmimo iš biologinių šeimų Norvegijoje yra perdėtas.

"Manau, tai yra išpūstas burbulas. Iš gerų tėvų vaikų niekas neėmė ir neims. Jeigu prieš vaiką yra smurtaujama ir jam nėra jokios galimybės augti šeimoje, jis iš jos paimamas ir pas mus, Lietuvoje, ne tik Norvegijoje. Manau, kad žmonės perlenkia lazdą interpretuodami esamą situaciją", – įsitikinusi G.Aurylienė.

Tačiau G.Aurylienė pripažino, kad kiekviena situacija yra skirtinga. Vaiko teisių apsaugos tarnybos vadovė tikino nenorinti kritikuoti kitos valstybės įstatymų.

"Aš manau, kad Lietuvoje tokių griežtų įstatymų, kaip Norvegijoje, nebus, bet dalis tėvų savo pareigų nevykdo, ir tai mes matome dirbdami šitą darbą. Vien rizikos šeimų Klaipėdoje yra 350, jose auga 456 vaikai. Tose šeimose vaikai kenčia. Yra daug skaudžių atvejų, aišku, niekas nepaima iš šeimų tų atžalų, nes mes ir neturėtume, kur jų dėti", – tikino G.Aurylienė.

Klaipėdos vaiko teisių apsaugos tarnyba pernai iš policijos gavo 80 pranešimų dėl smurto artimoje aplinkoje, kur nukentėjo vaikai. 2013 m. tokių pranešimų buvo per 100.

Nauja tvarka pasėjo nerimą

Nepaisant oficialių šalies tarnybų abejonių, pastarieji įvykiai Norvegijoje atvėrė jau senokai pritvinkusį pūlinį. Ten esą vyksta negeri dalykai. Todėl šeimas ginančios organizacijos apie tai prabilo viešai ir garsiai.

Esą netgi patys norvegai yra nustatę, jog 50 proc. vaikų psichikos sutrikimų priežastis yra ta, kad jie buvo paimti iš biologinių šeimų.

"Norvegijos sistema mums labai puikiai žinoma, mes labai daug tyrimų analizavome. Tačiau būtų labai gerai, kad į tuos tyrimus atkreiptų dėmesį ir mūsų įstatymų rengėjai, kurie paruošė tokį patį Vaiko teisių pagrindų įstatymą, kaip ir Norvegijoje", – tikino Klaipėdos savivaldybės šeimos tarybos pirmininkė Kristina Paulikė.

Ta rengiama tvarka esą gal ir nebūtų bloga, jeigu ji būtų tinkamai paruošta.

Teigiama, kad nėra parengta jokių programų, susijusių su parama šeimai. Tas pats įstatymas leidžia paimti vaiką iš šeimos be jokių įspėjimų ar situacijos analizės ir tik paskui kai kas imsis aiškintis, ar buvo pagrindas tokiems veiksmams.

"Panaši sistema yra ir Danijoje. Bet ten, iškilus problemoms šeimoje, orientuojamasi į pagalbą šeimai, o Norvegijoje atvirkščiai – į pagalbą vaikui, šeimą palikdama užribyje. Žinoma, visur yra probleminių šeimų, tačiau yra ir kurioziškų bei absurdiškų situacijų, kai vaikas atimamas iš šeimos vien todėl, kad pavėlavo į mokyklą ar neatsinešė sumuštinių. Tai tikrai nėra pagrindas draskyti vaiką ir jį traumuoti", – dėstė K.Paulikė.

Grėsmė šeimoms

Pasak K.Paulikės, Norvegijoje dėl vaikų teisių gynėjų tarnybos veiksmų kenčia ne tik Lietuvos, bet ir Čekijos, Slovakijos, Indijos vaikai.

"Buvo kuriozinis atvejis, kai, regis, iš Indijos diplomatų šeimos Norvegijoje buvo paimtas vaikas, nes jis valgė pirštais. Bet jų – tokios tradicijos, tokia kultūra. Norvegai lyg ir turėtų būti tolerantiški kitoms kultūroms, bet taip nėra", – teigė K.Paulikė.

Klaipėdos savivaldybės Šeimos tarybos pirmininkė neslėpė, kad nerimą jiems kelia Vaiko teisių pagrindų įstatymo pataisos.

"Sakykime, kaimynai išgirdo, kad už sienos verkia vaikas, iškviečia policiją. Pagal naują įstatymą, šie atvažiavę paims jį iš šeimos, nežinia kur išveš, tik tada aiškinsis, kas gi vis dėlto įvyko ir ar iš viso reikėjo mažylį išplėšti iš artimos aplinkos", – situaciją modeliavo K.Paulikė.

Lietuvoje dažniausiai dirbama su asocialiomis rizikos grupės šeimomis, tačiau esą yra ir tokių šeimų, kurios nefigūruoja jokiuose sąrašuose, bet galbūt jos patiria krizę. K.Paulikė mano, kad Lietuvoje būtina dirbti prevencinį darbą, skatinti žmones pozityviai tėvystei.

Globėjų namuose – vibratoriai

Paradoksalu, kad globėjų šeimos Norvegijoje nėra taip kontroliuojamos, kaip biologinės šeimos.

Tai jau atvirai įvardijama verslu, kuriame moralines nuostatas ir sąžinę nustumia pinigai. Nes informavusieji apie "skriaudžiamą" vaiką gauna premijas, o globėjai – dideles išmokas.

"Beje, tos kompanijos, kurios verčiasi vaikų paėmimu iš tariamai blogų biologinių šeimų, yra ne tik norvegų, į tai įsivėlę ir švedai, ir britai. Tačiau teko kalbėtis su ten gyvenančiais lietuviais, tarp kurių gaji sąmokslo teorija, esą norvegai anksčiau buvo uždara šalis ir jiems dabar reikia atnaujinti genofondą, todėl ir įsigalėjo ši nežmoniška vaikų paėmimo iš emigrantų šeimų praktika", – pasakojo K.Paulikė.

Esą remiantis statistika, emigrantų vaikų iš biologinių šeimų dėl įvairiausių priežasčių paimama ir atiduodama globėjams kur kas daugiau nei iš norvegų šeimų. K.Paulikė tikino, jog turi informacijos, kad pro pirštus žiūrima į tai, kas vyksta globėjų šeimose.

Viena lietuvė dirbo homoseksualioje dviejų vyrų šeimoje, kurie buvo pasiėmę globoti vaiką.

"Ji matė visa tai iš vidaus, nes tvarkė jų namus, globėjų virtuvėje mėtydavosi vibratoriai, stringai, kitokie sekso žaisliukai. Tas vaikas tokioje aplinkoje augo. Moteris pasakojo, kai jie ketino imti globoti vaiką, tarnybos juos iš anksto informavo, kad susitvarkytų. O kaip toliau tas vaikas auga, niekam neberūpi ir niekas nežino", – tvirtino K.Paulikė.

Esą tarnybos vienais globėjais susidomėjo tik tada, kai globojamas paauglys, pabėgęs nuo jų, nusižudė.

Dabar prisimintas ir amžiaus žudiku vadinamo Anderso Breiviko atvejis, kuris taip pat keliavo iš vienos į kitą globėjų šeimas.

"Girdėjau, kad kažkada jo biologinė mama pavargo nuo vaiko ir pasiūlė jį globoti kitiems, pradžioje savaitgaliais, paskui ir visam laikui. Taip prasidėjo jo kelionė per globėjus iki visiškos tragedijos", – sakė K.Paulikė.

Grįžta į Lietuvą

Klaipėdos savivaldybės Šeimos tarybos pirmininkės teigimu, organizacija palaiko ryšius su emigrantų bendruomene Norvegijoje ir esą tie, kurie yra stebimi Vaiko teisių tarnybos prievaizdų, jau pasirengę vykti namo.

"Iš tos siaubingos situacijos yra ir teigiamas dalykas. Galbūt lietuviai pagaliau sugrįš į Lietuvą ir dauguma jų jau grįžta. Žinome, kad daugiau nei šimtas šeimų pasirengę parvažiuoti. Labai tikiu, kad čia susikursime mūsų kultūrai artimą vaikų auklėjimo sistemą be jokių mušimų, kaip dabar mums tai bando prikišti norvegiško modelio palaikytojai", – tvirtino K.Paulikė.

Blokuoja paramą?

Esą kartais eskaluojama, kad visuomeninės tėvų organizacijos nori toliau nebaudžiami mušti ir skriausti savo vaikus, todėl būtent ir reikia Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo pataisų.

"Norėčiau pabrėžti, kad mūsų organizaciją sudaro ne asocialūs asmenys, o pedagogai, psichologai, teisininkai, normalūs, padorūs tėvai, kuriems kaip tik rūpi ne tik savi, bet ir svetimi vaikai. Yra tokia nuostata, esą mes bijome pataisų, nes patys smurtaujame. Tai – visiškas absurdas", – piktinosi K.Paulikė.

Moteris teigė, kad jai kelia tam tikrų įtarimų neaiškūs dalykai, kodėl visuomeninius projektus gausiai finansuojantys Norvegijos fondai ignoruoja paraiškas, skatinančias tėvų švietimą ir šeimų stiprinimą.

"Kai mūsų nevyriausybinė organizacija teikė tokią paraišką, mūsų paklausė, kuo čia dėti tėvai? Labai nustebome. Paaiškėjo, nė viena tėvų organizacija negavo prašytos paramos, o ji suteikta moterų organizacijoms, gėjų ir lesbiečių atstovų veiklai, tolerancijai skatinti. Šeimų švietimui nebuvo skirta nė cento. Nežinia, kam tai naudinga?" – retoriškai klausė K.Paulikė.