Apie darbą

Teatrą ARTYN pati įkūriau ir pati save jame įdarbinau, esu pati sau vadovė ir darbuotoja. Teatrą įkūriau šviesaus atminimo teatro didžiavyrio klaipėdiečio Gedimino Šimkaus garbei. Dirbame jau ketverius metus. Iki šiol mūsų niekas neišlaiko, niekas neremia, neturime jokių projektinių lėšų, bet į mūsų spektaklius bilietų dažniausiai nelieka prieš savaitę ar dvi iki pasirodymo. Tai tikra mistika. Čia vaidina anksčiau nieko bendro su teatru neturėję žmonės, dirbantys labai skirtingus darbus. Mūsų aktoriai yra labai kūrybingi, veržlūs ir gabūs, scenoje jie nemoka vaidinti, jų išgyvenimai ir emocijos yra tikri. Pernai gimė dar vienas projektas – „ARTYN meno namai“. Mūsų teatro aktoriai suaugusius žmones moko įvairių veiklų: nuo fotografavimo, kvepalų, papuošalų kūrimo iki dailės terapijos. Pati jau metus vedu teatro mokymus suaugusiesiems. Teatro mokytis gali bet kokios profesijos ir amžiaus atstovai. Žmonės pajaučia, kad teatras turi terapinį poveikį. Aš tai vadinu teatro degustacija. Man didžiausias įvertinimas – žmonių pasakymas, kad, nepaisant jų amžiaus, jie čia gali įgyvendinti savo svajones. Turėjome dabar jau šviesaus atminimo žmogų, kuris vaidino būdamas 89-erių. Vien per teatro mokymus tokio išsipildymo sulaukė apie 100 klaipėdiečių. Be to, įmonių vakarėliuose žmones mokau išlaisvinti kūną, viešai kalbėti.

Apie šeimą

Esu ištekėjusi, turiu trejų metų sūnelį. Motinystė man užaugino sparnus. Jei ne mano vyro palaikymas, būtų labai sunku suderinti menininkės veiklą su motinyste. Vyro pavardė vokiška, bet jis yra lietuvis, tai labai ilga šeimos istorija.

Apie pomėgius

Esame gamtą mėgstanti šeima, todėl stengiuosi, kad ir sūnus augtų gamtoje. Mėgstu ekologišką daržininkystę, pati auginu daržoves, turime vaismedžių sodelį. Dažnai einame į mišką, grybaujame, uogaujame, mokau vaiką pažinti medžius, paukščius. Labai mėgstu keliauti, gaila, tam nelabai lieka laiko.

Apie Klaipėdą

Aš atvykau iš Kauno, o mano vyras – iš Vilniaus. Klaipėdoje gyvename 12 metų. Labai pamilome šį miestą, net neįsivaizduojame savęs kitur. Mums labai patinka, kad čia gamta pasiekiama ranka, jaučiama laisvė, erdvė. Klaipėdoje viskas šiek tiek kitaip, čia tarsi truputį užsienis.

Gyvenimo kredo

Gyvenimas gali keistis priklausomai nuo meto, kurį išgyveni. Todėl sakau – mano kredo – jo neturėti, o būti atviram tam, ką gyvenimas pasiūlys.

Apie „Metų klaipėdietę“

Labai gražus ir svarbus konkursas. Atrodo, kad viskas, ką daro moterys, yra savaime suprantama, nors jos derina karjerą, motinystę, svajonę ir buitį. Joms reikia padaryti daug daugiau, kad pasiektų tą patį, ką ir vyras. Esu labai maloniai nustebinta, kad patekau į dešimtuką, neslėpsiu, norėčiau patekti ir į šešetuką.