Sėkmingai tvarkingą automobilį pardavusi klaipėdietė kone po dviejų mėnesių sulaukė mašinos pirkėjo užsieniečio skambučio su grasinimais teismu bei raginimais, kad pasiimtų savo prekę atgal ir grąžintų pinigus. Vyras buvo įsitikinęs, kad mergina, prieš parduodama mašiną, suklastojo ridos duomenis.

Reikalavo anuliuoti sandorį

Devynis tūkstančius litų už „VW Fox“ automobilį gavusi mergina buvo šventai įsitikinusi, kad mašinoje niekas nebuvo klastota.

Tačiau vienos Kauno kavinės savininkas Norvegijos pilietis klaipėdietę ėmė spausti į kampą: esą jis išsiaiškino, jog mašinos odometro rodmenys buvo suklastoti, ir pareikalavo anuliuoti sandorį.

„Jis nuolat minėjo, kad jo teises gina civilinis kodeksas. Man atsisakius grąžinti pinigus, pirkėjas pareiškė, jog teks susitikti teisme. Kas bus, jei kiekvienas, pavažinėjęs nupirkta mašina du mėnesius, užsigeis sugrąžinti automobilį atgal?“ – kraupo Ilona.

Tik po to, kai išstudijavo techninės apžiūros lapus, norvegas įsitikino, kad mašinos ridos duomenys sutampa su realiais parodymais.

„Nusivylęs, kad jam teisme nepavyks įrodyti mano kaltės, jis puolė ieškoti pirmojo šios mašinos savininko“, – situaciją prisiminė mergina.

Priteistų tik oficialią sumą

Teisininkų nestebina toks automobilio pirkėjo užsidegimas žingsniuoti į teismą, nors pripažįsta, jog retas lietuvis ryžtųsi tokiems veiksmams, nes kone kiekvienas yra girdėjęs, kad automobilių pardavėjai neretai atsuka odometro rodykles, taip neva „pagerindami“ mašinos prekinę būklę.

„Kiekviena byla yra individuali, tačiau esu girdėjęs, kad Norvegijoje toks procesas pirkėjui būtų sėkmingas. Tačiau tik dėl to, kad Skandinavijoje nepriimta klastoti odometrų rodmenų. Kita vertus, sunku įrodyti, kad nuvažiuotas kilometražas pakenkė automobilio būklei. Gali ir du tūkstančius kilometrų nuvažiavęs visiškai nudrengti automobilį, jei riedėsi vien per duobes“, – nuomonę dėstė advokatas Remigijus Jakštas.

Teisme ir pačiam mašinos pirkėjui tektų įrodinėti, kaip jis du mėnesius važinėjo šiuo automobiliu ir ar pats nepablogino jo būklės.

„Senesnio modelio automobiliuose yra gana paprasta atsukti odometrą, naujesniuose – pakeitimai gana lengvai atrandami. Automobilių servisai nesunkiai nustato, kokia reali automobilio rida“, – kalbėjo R. Jakštas.

Tačiau advokatas prisiminė bylą, kurioje teismas automobilio pirkėjui priteisė jo reikalautą žalą, nes jis įrodė, kad sandorio metu buvo apgautas ir negavo tokios prekės, kurios tikėjosi.

„Jei įsisuktų tokia byla ir pirkėjui pavyktų anuliuoti sandorį, teismas priteistų tik tą sumą, kurią sandorio metu oficialiai nurodė abi šalys. Ne paslaptis, kad dažnas sandoris neatspindi realios rinkos kainos. Todėl teismas priteistų tik oficialiai nurodytą sumą“, – pastebėjo R. Jakštas.

Lietuviai netiki odometrais

Vieno transporto priemonių skelbimų portalo atlikta apklausa parodė, jog net 92 proc. apklausos dalyvių įsitikinę, jog automobilius parduodantys asmenys klastoja ridos duomenis, kad šie būtų mažesni.

Valstybinės įmonės „Regitra“ generalinio direktoriaus pavaduotojas Leonardas Kęstutis Jasūdis pastebėjo, kad kiekviename dėvėtų automobilių sandoryje gali slypėti rizika.

„Paaiškėja, kad mašinos vogtos, būna, kad ir odometro rodmenis atsuka. Įvairių situacijų gyvenime nutinka. Mūsų darbuotojai netikrina, ar odometrai yra atsukti, mes neturime tokių įgaliojimų“, – tikino L. K. Jasūdis.

„Regitros“ darbuotojai negalėtų kištis į pardavimo sandorį ir kuriai nors šaliai aiškinti, kad mašina galbūt neverta tų pinigų, kurių prašoma.

„Mes tikriname tik tuos duomenis, kurių reikia registrui. Rida nėra registruojama. Švedija turi visiems prieinamą interneto puslapį, kur fiksuojami kiekvieno automobilio duomenys, kurie buvo tikrinti techninės apžiūros metu“, – aiškino L. K. Jasūdis.

Siūlys bausti klastotojus

Jis pastebėjo, kad Jungtinėse Valstijose odometro rodmenys yra labai griežtai kontroliuojami.

„Nuvažiuotas kilometražas fiksuojamas nuosavybės dokumentuose. Ten nepriimta klastoti šių duomenų, nes yra kontrolė. Seime buvo mėginimų ir pas mus įvesti atsakomybę už odometro duomenų klastojimą“, – kalbėjo L. K. Jasūdis.

Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto narys Julius Sabatauskas tikino, kad įstatymo „Dėl saugaus eismo Lietuvos keliuose“ pataisomis tikimasi įvesti daugybę naujovių. Tačiau įstatymo pataisos dar nagrinėjamos darbo grupėje.

„Odometro duomenų klastojimas yra nusikaltimas. Tai tas pats, kaip dokumentų klastojimas. Tik mūsų žmonių sąmonėje nusistovėjusi mintis, jog tai nieko tokio“, – sakė J. Sabatauskas.

Stabdys registracijos liudijimą

Pasak J. Sabatausko, daugelyje užsienio šalių techninių duomenų centruose kaupiami apžiūrų metu fiksuoti duomenys gana laisvai prieinami.

Tiesa, Lietuvoje techninės apžiūros įmonių asociacijos tinklalapyje informacija apie kiekvieno šalyje registruoto automobilio apžiūros istoriją ir galiojimą ne visuomet yra prieinama. Sistema veikia tik įvedus registracijos liudijimo numerį.

„Įstatymu bandysime įgyvendinti visai naują koncepciją – dabar automobilis pirma registruojamas, tada važiuojama į techninės apžiūros centrus ir tik po to priemonė yra apdraudžiama. Mes manome, kad automobilio registracijos dokumentas yra leidimas dalyvauti eisme Lietuvos keliais. Todėl tikslinga, jog pirma būtų atliekama techninė apžiūra, įsigyjamas draudimas ir tik tuomet automobilis būtų registruojamas“, – kalbėjo J. Sabatauskas.

Jo teigimu, šalyje iki šiol važinėja 200 tūkst. automobilių be draudimo poliso ir techninės apžiūros talono.

„Neseniai atliktas tyrimas parodė, kad stebint automobilius, važiuojančius nuo Grigiškių Vilniaus link, per dieną buvo užfiksuota 7 tūkst. mašinų be techninės apžiūros ir draudimo poliso“, – teigė Seimo narys.

Politikų manymu, tokių automobilių vairuotojų neturi gaudyti policijos pareigūnai, jų iš viso neturi būti šalies keliuose.

„Argi reikia būtinai stabdyti automobilį, kad tai išsiaiškintum? Visi duomenys yra registruose. Nereikia net stabdyti automobilio, kad nubaustum savininką. Gal neverta jo bausti administracine tvarka. Įstatyme atsiras tokia sąvoka kaip leidimo dalyvauti eisme sustabdymas, pavyzdžiui, 90-čiai dienų“, – aiškino J. Sabatauskas.

Jei per šį laiką automobilio savininkas neįsigytų techninės apžiūros talono ir draudimo poliso, mašina būtų išregistruota, o valstybiniai numeriai atimami.

„Kita problema, kad tokie automobiliai išvažiuoja į užsienį. Lietuvoje registruotos, bet nedraustos ir techninės apžiūros talono neturinčios užsienyje į eismo įvykius patekusios mašinos kasmet Lietuvos draudikų biurui kainuoja kelis milijonus litų“, – kalbėjo J. Sabatauskas.

Naujoji tvarka numatytų ir daugiau naujovių, pavyzdžiui, į užsienio šalį automobilis negalės būti parduotas jo neišregistravus Lietuvoje.

„Reikėtų, kad pardavimo-pirkimo sutartyje būtų nurodyta automobilio rida. Jei ji neatitinka realios ridos, manyčiau, turėtų būti taikoma net ir baudžiamoji atsakomybė, nes tai yra duomenų klastojimas. Mašinos valdytojas turi garantuoti bent už tą laiką, kai jis naudojosi mašina“, – aiškino J. Sabatauskas.

Pasak jo, suredaguotas įstatymo projektas gali būti siūlomas Seimui svarstyti iš karto po rinkimų.

Gudrauja visi

Klaipėdoje dėvėtais automobiliais prekiaujantis Audrius Valiulis teigė, kad kiekvieno automobilio realiai nuvažiuotą kilometražą galima patikrinti.

„Kiekviena mašina turi savo kėbulo numerį, ją galima identifikuoti. „Volkswagen“ kompanijoje galima rasti visą su mašina susijusią informaciją pagal techninio aptarnavimo darbus. Tačiau ir šiaip matosi, ar odometras atsuktas, ar ne. Tik pas mus tai dar nėra kriminalas“, – aiškino A. Valiulis.

Mašinų pardavėjams juoką kelia, kad per 30 metų lietuviai tenuvažiuoja po 180 tūkst. kilometrų.

Kaip bus galima nubausti žmogų, jei jo odometras suges, jei jį reikės pakeisti nauju? O jei žmogus iš Vokietijos tokią mašiną parsivežė?

Pasak A. Valiulio, Vokietijoje automobilius parduodantis vietos vairuotojas niekuomet nesiims atsukinėti odometro.

„Jie turi duoti garantiją. Vokiečiai niekada nekiš nagų. Tuo gali užsiimti tik perpardavinėtojai. O štai Prancūzijoje net neverta tikėtis neatsukto odometro. Kai paklausi prancūzo, kokia mašinos rida, jis tik pažiūri į dangų ir ima juoktis“, – pasakojo A. Valiulis.

Pasak A. Valiulio, perkant automobilį kur kas svarbesnė nei odometro rodmenys yra automobilio techninė būklė.