Nors butų kainos vis smunka žemyn, pirkti neskubama. Nekilnojamojo turto ekspertai pastebi, kad pastaruoju metu vis labiau populiarėja ne būstų pirkimas, o mainai.

Rinkis, ką tik nori

Dienraščių puslapiuose, specialiuose leidiniuose ir interneto tinklalapiuose vis daugėja skelbimų, kuriuose siūlymų pirkti būstą išties netrūksta. Dabar, jei tik turi pinigų, gali įsigyti tokį butą ar namą, kokio tik pageidauji – didelį ar mažą, miegamajame miesto rajone, centre ar užmiestyje.

Džiugina ir kainos – senos statybos vieno kambario butą Klaipėdoje šiuo metu galima įsigyti už 110–130 tūkst. litų. Dviejų kambarių butas vidutiniškai kainuoja nuo 130 iki 180 tūkst. litų. Bendrabutyje esantį kambarį, kuris dar prieš metus kainavo apie 100 tūkst. litų, dabar galima įsigyti už 40–60 tūkst. litų.

Anot nekilnojamojo turto ekspertės, bendrovės "Naminta" vadovės Jūratės Venckienės, senos statybos butų kvadratinis metras šiuo metu vidutiniškai kainuoja apie 3 tūkst litų. Prieš kelis metus vidutinė kaina buvo 5–6 tūkst. litų. Naujos statybos kvadratinis metras vidutiniškai dabar kainuoja 5–5,5 tūkst. litų. Anksčiau mažiausia naujos statybos būsto vieno kvadratinio metro kaina siekė 6–7 tūkst. litų.

Paklausiausi – maži būstai

Vis dėlto J.Venckienės tikinimu, pasikliauti vien tik skelbimuose nurodomomis sumomis nevalia, nes dažnai pasitaiko, kad už įspūdingai mažą kainą norima įsiūlyti prastos būklės ar su skolomis esantį būstą.

"Išties kainos yra kritusios. Tačiau būna skelbimų, kad miesto centre butai parduodami už 100–150 tūkst. litų, tačiau atvykęs pirkėjas pamato kraupų vaizdą – būstas apleistas, netvarkingas, šildomas malkomis", – komentavo specialistė.

Nors atrodo, kad parduodamų būstų pasiūla vis didėja, o kainos nebesikandžioja, būstų pirkimo pardavimo sandorių nėra daug.

Vis dėlto J.Venckienė tvirtino, kad teigti, jog nekilnojamojo turto rinkoje įsivyravo sąstingis, būtų neteisinga – būstų pardavimai vyksta, tik kur kas lėtesniais tempais nei prieš dvejus ar daugiau metų.

Pasak jos, klientų, kurie domisi parduodamais butais, daug, tačiau retas juos perka. Galbūt, specialistės teigimu, žmonės neturi pinigų, o gal pirkėjai laukia, kol nekilnojamojo turto kainos dar labiau kris.

Paklausiausi – 1-2 kambarių butai, o 3-4 kambarių butais šiuo metu apskritai nesidomima net ir tais atvejais, kai jų kaina įspūdingai maža. "Neseniai už 200 tūkst. litų bandėme parduoti pietinėje miesto dalyje esantį 4 kambarių butą, tačiau nesulaukėme nė vieno interesanto. Niekas nenori pirkti ir trijų kambarių – veikiausiai žmonės įvertina tai, kad išlaikymas atsieina nepigiai. Be to, jei žmogus tenori investuoti pinigus, jam palankiau pirkti mažą butą, nes jį kur kas lengviau išnuomoti nei didelį", – įsitikinusi J.Venckienė.

Specialistės teigimu, pastaruoju metu būstus dažniausiai perka tie žmonės, kurie turi grynųjų. Tokių, kurie pirktų iš banko pasėmę paskolas, – mažuma.

"Šiuo metu beveik visi pirkėjai yra tokie, kurie turi laisvų pinigų ir nori juos investuoti į nekilnojamąjį turtą. Tam ir metas dabar išties palankus", – pastebėjo J.Venckienė.

Paskolų "kranelis atsisuka"

Kitos nekilnojamojo turto bendrovės "Ober-Haus" Vakarų Lietuvos regiono vadovas Linas Juozaitis taip pat patvirtino, kad klientai atsiskaito grynais pinigais, tačiau tai nereiškia, kad bankai neišduoda būsto paskolų.

"Taip, kaip lapkritį, kai bankai neišdavinėjo kreditų net ir tokiems klientams, kurie turėjo išties dideles pajamas, jau nebėra. Dabar bankai paskolas išduoda kur kas lanksčiau, ir iš tiesų yra tokių žmonių, kurie jas gauna. Žinoma, reikalavimai vis dar išlieka gana griežti, tačiau tikrai įveikiami", – komentavo L.Juozaitis.

Šalies bankų ekspertai taip pat tikina, kad nusistovėjus rinkai bei išryškėjus ateities prognozėms, būsto kreditai vėl suteikiami. Žinoma, juos gauna ne visi norintieji. Tikėtis gauti paskolą tiems, kurie dirba statybomis, nekilnojamuoju turtu užsiimančiose bendrovėse ar kitose įmonėse, kurios šiuo metu įvardijamos kaip itin rizikingos, neverta.

Jau atpigo 40 proc.

L.Juozaičio turimais duomenimis, nuo 2007-ųjų vidurio, kai parduodami būstai buvo pasiekę kainų piką ir kainavo brangiausiai, dabar jie jau yra atpigę apie 30–40 proc. Kai kurie būstai, ypač pietinėje miesto dalyje esančiuose daugiabučiuose, kainuoja net ir 50 proc. pigiau nei tuomet, kai nekilnojamojo turto kainų burbulas tik pūtėsi. Eksperto teigimu, šiuo metu gana dažnai norint pirkti būstą ir derantis su pardavėju dar įmanoma nusilygti apie 10–20 proc.

"Žinoma, tie žmonės, kurie butus įsigijo piko metu, kainų nemažina – jie tikisi išlaukti šį sunkų periodą ir turimą nekilnojamąjį turtą parduoti bent už tiek, kiek patys mokėjo. Tačiau tie pardavėjai, kurie lengvai derasi, neturi ko prarasti, nes neretai jie butus būna įsigiję prieš 10–15 ar daugiau metų, kai būstai kainavo 30–60 tūkst. litų. Bet kokiu atveju už kiek būstą jie beparduotų, vis tiek uždirbtų", – situaciją komentavo L.Juozaitis.

Pašnekovas pabrėžė, kad būstų kainos dar nėra pasiekusios dugno, o kada jis bus, prognozuoti, L.Juozaičio teigimu, beprasmiška.

"Viskas priklausys nuo ekonominės situacijos. Tiems, kurie nori būstą įsigyti sau, dabar išties verta pirkti, nes jie turi galimybę už prieinamą kainą išsirinkti tokį, koks arčiausiai širdies. O siekiantiems vėliau jį pabrangusį perparduoti ar norintiems tiesiog investuoti pinigus, vertėtų palaukti", – teigė specialistas.

Nepardavę ryžtasi keisti

L.Juozaitis tikino, kad pastaruoju metu ryškėja kita tendencija – vis daugėja sandorių, kai neparduotą būstą žmogus nori mainyti.

Šiuo metu dažniausiai stengiamasi didesnį – trijų keturių kambarių – butą keisti į mažesnį – vieno dviejų. L.Juozaitis įsitikinęs, kad taip yra dėl to, jog vis daugiau žmonių turimą didelį būstą dėl užgriuvusios mokesčių naštos nebeišgali išlaikyti. Dažniausiai mažesnio būsto pageidauja vyresni žmonės. Jaunos šeimos kaip tik pageidauja mažą būstą išmainyti į didesnį ar naujesnį. Taip pat norima butą mieste iškeisti į namą užmiestyje ir atvirkščiai. Kai kurie klientai turimą žemės sklypą norėtų išmainyti į kokį nors nekilnojamąjį turtą, tačiau sklypai, anot jo, šiuo metu apskritai nepatrauklūs.

"Dar pernai keitimo sandorių įvykdavo gana mažai. Tačiau dabar, kai turto parduoti neina, dažnas sutinka keistis. Gal abiejų klientų norai ir nesutampa, tačiau vienu atveju pasiūloma daugiau turto, kitu – primokėti", – apie mainų subtilybes pasakojo L.Juozaitis.

Vaidas Vyšniauskas

Nepriklausomas finansų ekspertas:

Nekilnojamojo turto kainos dar turėtų koreguotis. Taip manau todėl, kad matau, kas vyksta akcijų rinkose, kurios visada atspindi būsimą situaciją. Vidutiniškai akcijos šiuo metu jau yra kritusios apie 60–70 proc., o kai kuriais atvejais net ir 80 proc. ir tai dar nėra pabaiga. Todėl panašiai turėtų kristi ir nekilnojamojo turto kainos. Žinoma, taip žymiai, kaip akcijos, būstų kainos žemyn nesmuks, nes nekilnojamasis turtas nėra toks rizikingas kaip akcija. Jis, priešingai nei akcijas platinanti bendrovė, negali bankrutuoti. Vidutiniškai nekilnojamasis turtas turėtų atpigti apie 50 proc. Jau dabar kainos yra gerokai sumažėjusios, tačiau netrukus rinkoje bus dar didesnė pasiūla, nes bankai kol kas iš varžytinių pardavinėja tik vieną kitą būstą. Netrukus jų tik daugės. Be to, auga nedarbas, todėl aišku, kad nekilnojamasis turtas ir toliau bus vangiai perkamas, o tai tiesiogiai lems ir kainą. Siekdami suaktyvinti rinką bankai jau ėmė dalyti paskolas, tačiau galimą riziką jie įvertina atsargiau. Jei žmogus išties nori pirkti būstą, jam patarčiau paskolos iš banko prašyti per profesionalų tarpininką, nes taip ją gauti realiau. Tarpininkas ne tik išmano, kurie bankai palankiausiomis sąlygomis teikia paskolas, bet ir žino, kaip atstovauti klientui, kad kreditorius skolinti jam neatsisakytų.