Lygiuosis į kitus uostamiesčius

Sveikintinas Klaipėdos uosto ir miesto siekis bendrai veikti. Dar svarbiau, kad prie to prisidės ir verslas, mokslas.

Jei tikrai bus veikiama vieningai, nesistengiant vienam ar kitam sektoriui nusitraukti daugiau naudos, tikėtina, kad Klaipėda pajėgs padaryti porveržį – stos šalia kitų Europos šalių uostamiesčių, lygiuosis į Italijos Triestą. Ispanijos Bilbao ar Barseloną, kurie yra laikomi gero pakilimo pavyzdžiais.

O svarbiausiai, jei nebus bandoma vieni kitiems kaišioti „pagalių į ratus“. Jei jau susitars, kad Klaipėdoje ties Melnrage turi būti išorinis uostas, tai jis ir turi būti statomas su nauda tiek uostui, tiek miestui. Miestas toje vietoje turi gauti ne tik riziką, prastesnį vaizdą, bet ir jūrinių pramogų kompleksą – naują jachtklubą, apžvalginius molus ar dar kažką panašaus. Taip pat jis turi gauti ir dalį uosto valdymo bendrovės, kuria taps Uosto direkcija, akcijų. 

Uostas turi vykdyti ir senus pažadus dėl valčių prieplaukos ir naujus pažadus dėl kruizinio terminalo prie „Memelio miesto“, ir prisidėti tvarkant uosto privažiavimą per miestą.

Išnaudos jūrinį potencialą

Uostas turi tapti geru Klaipėdos miesto partneriu. Tik tokiu atveju įmanomas miesto kilimas iš duobės, kurioje jis įvardinamas esantis. Ir iš tiesų taip yra. Neįtikėtina, kad iš uostamiesčio, ko pasaulyje nebūna, bėga žmonės.

Ir miestas turi suprasti, kad be uosto jis būtų ne ta Klaipėda, kuri yra vertinama kaip uostamiestis. Kalbos, kad iškeldinkite uostą ir mes suklestėsime kaip turizmo rojus yra nieko vertos.

Pavyzdys yra ta pati Palanga ar Nida - miestai, kurie nesuklestėjo kaip turistams patrauklios vietos. Ir priežastis to paprasta. Nėra verslo, kuris kurtų didelę pridėtinę vertę. Kitaip tariant uždirbtų pinigus ir sudarytų sąlygas jiems suktis. Palanga ir Nida yra komunalinio pobūdžio kurortinės vietovės, kur apibrėžtas pajamas gauna tik būsto nuomotojai.

Ar Klaipėda turėtų būti dar vienu iš komunalinio turizmo miestų? Apie tai buvo kalbėta Jūrinės kultūros koordinacinės tarybos posėdyje, kurio nariu yra ir šių eilučių autorius. Klaipėdai planuojama visai kitokia ateitis.

„Įvertinus įvairių uostamiesčių patirtį sukurtas pakankamai ambicingas Klaipėdos proveržio planas. Jo siekis yra išnaudoti Klaipėdos gamtinį potencialą, jūrines tradicijas“, – teigė Klaipėdos miesto savivaldybės Investicijų ir ekonomikos departamento direktorius Ričardas Zulcas. Jis pirmiausiai akcentuoja gerą bendradarbiavimą tarp uosto ir miesto, tarp visų partnerių kartu vystant ir pristatant Klaipėdą.

Pridėtinės vertės kūrimas

Numatyta daugybė įdomių Klaipėdos miesto projektų, veiklos krypčių. Įdomiausia tai, kas susiję su jūra, uostu.

Jūra yra vienas iš pagrindinių Klaipėdos proveržio raktų. Aktyvus jūrų ir sveikatos turizmas, kurortinės zonos Smiltynėje, Giruliuose, bioekonomikos vystymas plėtojant žuvininkystės laboratoriją Kopgalyje, jūrinis verslas su išoriniu uostu, SGD terminalo veiklų plėtojimas, jūrinio slėnio, jūrinių mokslo laboratorijų vystymas, bendrų jūrinės ir ne tik pakraipos studijų sukūrimas ir mokamų studentų pritraukimas iš Baltarusijos, Ukrainos, Moldovos, Gruzijos, Azerbaidžano ir kitų šalių. Profesionalių paslaugų centrų, specialių verslo inkubatorių kūrimas, konferencinio jūrinio ir kitos pakraipos turizmo plėtra. Tam, kad tai įvykdyti būtini nauji skrydžiai iš Palangos oro uosto, naujos keltų linijos greitaeigiais kateriais į Švediją ir Lenkiją.

„Šiandien Klaipėda pakankamai gerai vystosi verslo sektorių plėtros prasme, bet miestui, kaip ir visai Lietuvai, trūksta pridėtinės vertės. Uosto ir miesto tikslai sutampa. Yra bendras siekis didinti pridėtinę vertę, kad sukurti pinigai liktų Klaipėdoje, suktųsi, pritrauktų talentus“, – pastebėjo Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos  Ekonomikos ir strateginio planavimo skyriaus viršininkė Audinga Jokūbauskienė.

Ji mano, kad uostas yra geras miesto veiklos variklis, jis kuria gerai apmokamas darbo vietas. Miestas iš uosto turi pasiimti kuo daugiau naudos, bet ir uostui turi būti leidžiama dirbti. Kai atsiras geras supratimas miestas stosis į aukštesnį ekonominį lygį. Uostas yra tas garvežys, kuris galėtų išjudinti ypatingai ambicingą Klaipėdos miesto proveržio iki 2030 metų planą.