Žino apie sklindančias kalbas

„Jeigu žmonės nemato judesio, tai dar nereiškia, kad nieko nevyksta. Vyksta ir sparčiai – kuriamas labai konkretus planas. Balandžio mums laukti nereikės, kariškiai jau pakoregavo savo planus. Aikštė priskirta prie ketvirtosios pavojingumo kategorijos, o aukščiausia yra penktoji. Turime suprasti, tai nėra teritorija, kur gali sukinėtis ekskavatorius, kuris išvalytų teritoriją, kaip to reikalauja kariškiai. Būtina nuodugniai pasiruošti būsimoms procedūroms. Tikimės, kad per kelias artimiausias savaites toks planas bus parengtas, o tada prasidės teritorijos valymo darbai. Šiame dokumente labai detaliai bus išdėstyta, kas ir ką turės daryti, kas dalyvaus šiuose darbuose ir kas užtikrins saugumą. Kai bus planas, prasidės visų tarnybų, o tarp jų – ir kariuomenės, rangovų, ekspertų, galbūt ir privačių kompanijų – veiksmai“, – patikino A. Vaitkus.

Meras pasakojo žinantis klaipėdiečių nuomones, jaučiamą nerimą, girdi kalbas apie Atgimimo aikštės dabartį ir ateitį.

Jį pasiekia kabos apie tai, kad aikštėje nieko nereikia daryti, tiesiog archeologų perkasas užpilti žemėmis. Tuo pat metu kiti piktinasi, kad aikštėje nieko nevyksta.

A. Vaitkus prisiminė iš vieno eksperto išgirdęs patikinimą, kad nieko pavojingo šioje vietoje nėra, kitas tikino, kad aplinkos poveikis likusiems sprogmenims – niekinis.

Netrukus po tokių paaiškinimų į duobę, kurioje rasti 27 sprogmenys, nuvirto dvi sienos. Kiekviena sveria apie pusantros tonos.

Sutikęs šiuos ekspertus uostamiesčio meras ketina paklausti, ar tai, kas atsitiko, tikrai nėra grėsminga.

Arvydas Vaitkus / Vestos Jašinskaitės nuotr.

Ėmė diskutuoti po 100 dienų

Tuo pat metu, kai kuriamas konkretus veiksmų planas, kaip saugiai išminuoti Atgimimo aikštę, kai kurie klaipėdiečiai vis dar diskutuoja apie Atgimimo aikštės ateitį.

„Gerbiu kiekvieno žmogaus nuomonę ir linkiu, kad kiekvienas taip elgtųsi. Turime 2013 metų ir vėlesnius dokumentus, juose užfiksuota, kad apie šį projektą pasisakė visos suinteresuotos grupės, tuometinė miesto valdžia, ekspertai, paveldosaugininkai, visi jie aiškiai išsakė savo nuomonę. Pradėjęs dirbti Klaipėdos meru radau parengtą projektą. Mes jo nekoregavome, gal tik padarėme nedidelius pakeitimus, aikštė turėtų būti atviresnė, jos naujasis vaizdas neturėtų tapti kliūtimi stebėti eisenas Herkaus Manto gatvėje. Kalbu tik apie tam tikrą žemės pylimą. Visos kitos projekto dalys – neliečiamos“, – tvirtino A. Vaitkus.

Meras atviravo, jei būtų bandoma keisti bent kurią projekto dalį, aikštė būtų tuščia dar 34 metus, kol atsirastų nauji sprendimai.

Jį stebina, jog pernai, kai aikštėje prasidėjo darbai, dabar aktyviai besireiškiantys klaipėdiečiai nereagavo. Praėjo daugiau nei 100 dienų ir grupė žmonių ėmėsi diskutuoti apie aikštės likimą.

Po 34 metų Klaipėdos žmonės yra verti kitokio vaizdo miesto širdyje.

Įtaria politikavimą

Miesto vadovas pažadėjo, jei bus rasta konkrečių saugotinų kultūros paveldo elementų, jis pasirūpins, kad šie objektai būtų išsaugoti ir visuomenė galėtų juos apžiūrėti.

A. Vaitkus svarstė, kad senųjų grindinių akmenys galėtų būti integruoti į naująsias gatvių ar šaligatvių dangas, o vertingos statinių detalės galėtų būti sumontuotos tam pagamintuose „futliaruose“. Tada juos galėtų pamatyti ir ateities kartų klaipėdiečiai.

„Bet tai nereiškia, kad turėtų būti keičiamas projektas. Ekspertai mane patikino, jei pajudinsime bet kurią projekto dalį, jį teks atlikti iš naujo ir tai užtruktų mažiausiai penkerius metus, nes padaryti visi įmanomi tyrimai, gręžiniai parodė, ko tikėtis, ir tik per stebuklą nepataikyta į sprogmenis“, – tvirtino A. Vaitkus.

Parengta didžiulė studija, atskleidžianti, kas yra aikštėje. Didesnio aprašymo neturi nė vienas kitas statybos objektas. Darbams Atgimimo aikštėje gauti visi leidimai, buvo paskelbtas konkursas, jis užtruko apie pusę metų.

„Tik dabar grupė žmonių pradėjo kelti idėją apie projekto keitimą. Man tai dvelkia politikavimu. Nors susitikimuose, kur taip kalbama, nedalyvauju, bet pasiklausau, ką jų dalyviai dėsto. Mano supratimu, paskutinė diskusija nebuvo kategoriška ir vienkryptė. Susidariau įspūdį, kad kalbėtojai neprieštarauja projekto realizavimui, tik yra kategoriškai nusiteikę prieš požeminės automobilių aikštelės įrengimą“, – atvirai kalbėjo uostamiesčio meras.

Postringauja ir už nieką neatsako

A. Vaitkus patartų žmonėms pasidomėti, kokių miestas turi įsipareigojimų Klaipėdos valstybiniam muzikiniam teatrui, ar galima ką nors keisti, kai projektui įgyvendinti numatytos ir ES lėšos.

Meras svarstė – panašu, kad žmonės neturi šios informacijos, o gal nenori apie ją nieko žinoti, postringauja ir nurodinėja, ką turi daryti miesto valdžia.

Skirtingai nuo tokių žmonių, kurie nė už ką nėra atsakingi, savivaldybės vadovų pareigos ir funkcijos labai aiškiai apibrėžtos.

„Gyvename laisvoje šalyje, žmonės gali rinktis, kalbėti, reikšti savo nuomonę. Tai darė ir tie klaipėdiečiai, kurie jau keturis kartus pritarė jau vykdomam projektui. Sakyti, kad jų nuomonė – nereikšminga, yra taip pat neteisinga. Nenoriu būti kryžminėje ugnyje. Manau, po 34 metų Klaipėdos žmonės yra verti kitokio vaizdo miesto širdyje“, – įsitikinęs A. Vaitkus.