– Klaipėda skelbiasi siekianti Europos jaunimo sostinės titulo. Ar ne per drąsu to tikėtis, jei Klaipėdos universiteto perspektyva visiškai neaiški?

– Stiprus ir savarankiškas universitetas Klaipėdai neabejotinai svarbus tiek siekiant pritraukti daugiau jaunimo, tiek įgyvendinant vadinamąją mėlynojo proveržio strategiją, todėl miestui likti be jo būtų didelis praradimas. Vis dėlto drįstu teigti, kad kuo toliau, tuo aiškumo dėl perspektyvų daugiau.

Šiandien jau turime Vyriausybės pritarimą Klaipėdos universiteto veiklos optimizavimo priemonių planui. Girdėdami apie šalies aukštojo mokslo sistemos pertvarką bei universitetų jungimus, galime pasidžiaugti, kad Klaipėdos universitetas nenaikinamas, netampa kažkurio kito šalies universiteto padaliniu, o išlieka savarankiškas mokslo ir studijų centras, Klaipėdos universitetas, kuris ir buvo įkurtas kaip autonomiškas universitetas.

Klaipėda nenustumta į akademinį užribį ir tai be galo svarbu tiek miestui, tiek visam pajūrio regionui. Vyriausybė mums suteikė didžiulį pasitikėjimo mandatą, tačiau to jokiu būdu negalime vertinti kaip ženklo tarsi užsitarnautam poilsiui.

Anaiptol, mano manymu, tai ženklas, kad reikalingi aktyvūs veiksmai ir drąsūs bei išmintingi sprendimai, o Švietimo ir mokslo ministerija, tikiu, bus akyla šio proceso stebėtoja, juo labiau kad tokius įgaliojimus suteikė bei įpareigojo Vyriausybė.

Šiuo nelengvu metu man teko misija, o kartu ir labai didžiulė atsakomybė vadovauti Klaipėdos universiteto tarybai. Laikausi nuoseklios pozicijos, kad praėjusios kadencijos universiteto tarybos priimti sprendimai negali ir neturėtų būti kvestionuojami ar revizuojami, o anksčiau numatytos bei Vyriausybės patvirtintos optimizavimo priemonės privalo būti įgyvendintos.

Procesai, kurie jau yra prasidėję, turi vykti toliau, – ar kalbėtume apie fakultetų sujungimus, ar vidinius struktūrinius pertvarkymus. Permainų neišvengiamai bus, kelio atgal nėra – revizuoti jau priimtus sprendimus būtų per didelė rizika, kurios nevertinti ir neįvertinti būtų neišmintinga.

Per artimiausius porą metų įgyvendinant šį jau parengtą planą, turi būti užtikrinta mokslo ir studijų kokybė, stiprinama jūrinė specializacija, tobulinamas valdymas, universitetas turi prisidėti prie miesto ir regiono darbo rinkos poreikių tenkinimo.

Numatoma tiek studijų programų, tiek akademinių padalinių pertvarka, žmogiškųjų išteklių įvertinimas, dalies nekilnojamojo turto pardavimas. Ypač didelis dėmesys skiriamas ir tarptautiškumui stiprinti – jau pasirašomos partnerystės sutartys su dviem Nyderlandų universitetais, besispecializuojančiais technologijų ir taikomųjų mokslų srityse. Universitetas toliau puoselės bendradarbiavimą ir su kitais užsienio universitetais, kurs tarptautines jungtines programas, kvies studijuoti studentus iš užsienio šalių.

Dar vienas nūdienos iššūkis – naujo rektoriaus rinkimai, kurie tikrai nebuvo planuoti, o jų organizavimas, laikinojo rektoriaus paskyrimas tapo pirmaisiais rimtais išbandymais naujajai universiteto tarybai, kuriuos, tvirtu mano įsitikinimu, ji garbingai įveikė ir įveiks ateityje. Šiandien galime pasidžiaugti, kad laikinuoju rektoriumi išrinkus prof. A.Razbadauską galime drąsiai pripažinti, jog tai buvo teisingas, įžvalgus bei išmintingas sprendimas. Tą, beje, pripažįsta ir didžioji universiteto bendruomenės dalis, nes ramybės, susitelkimo ir pasiryžimo eiti permainų keliu įžvelgiu daugiau, nei buvo šio proceso pradžioje. Be to, jau turbūt šios kadencijos universiteto tarybai teks atlikti tarpininko vaidmenį keičiantis įstatymų bazei, pagal kurią universiteto steigėjų sąraše galės atsirasti ir miestas.

Tačiau kaip tik dabar turime galimybę įrodyti, kad esame verti savarankiško universiteto statuso. Su nekantrumu laukiu šiemečio priėmimo į aukštąsias mokyklas rezultatų, kurie bus labai rimtas lakmuso popierėlis, parodysiantis šiandieninį Klaipėdos universiteto patrauklumą, realų, o ne numanomą jo akademinį potencialą.

Tikiuosi, kad jaunimas universitetu patikės, o aš tikrai neabejoju Klaipėdos universiteto potencialu ir perspektyva, bet visi – universiteto bendruomenė, vadovybė, taryba, senatas turi suvokti vieną dalyką – sprendimai, kurie yra užfiksuoti optimizavimo priemonių plane, turės būti įgyvendinami, patinka tai mums ar nepatinka, norime to ar ne. Tiesiog tokia yra savarankiškumo ir autonomiškumo kaina. O alternatyva tam taip pat pakankamai aiški ir bent jau manęs visiškai neviliojanti – geriausiu atveju tapimas kieno nors filialu, o liūdnojo scenarijaus atveju – reali rizika ieškoti Klaipėdos universiteto jau tik istorijos archyvuose. Nepamirškime, kad ekonominio proveržio strategijoje esame užsibrėžę 2030 m. Klaipėdoje turėti aukštojo mokslo įstaigą, kuri būtų reitinguojama tarp 500 geriausių pasaulyje.

Rubrikos tikslas – užtikrinti nuolatinį miestiečių bei vietos valdžios bendravimą. Klausimus siųskite e. paštu [email protected]. Jų sulaukiama daugiau nei yra vietos puslapyje, tad dalis atsakoma asmeniškai, o aktualūs gausesnei skaitytojų grupei rubrikoje publikuojami vėliau.