Klaipėdos miesto vadovai turi viziją senosiose evangelikų liuteronų kapinėse šalia buvusios gamyklos "Progresas" įrengti kriptą, kurioje amžino poilsio galėtų atgulti uostamiestyje rasti istoriniai klaipėdiečių palaikai.

Būklė apverktina

Mintis apie senųjų klaipėdiečių įamžinimo galimybę kilo praėjusiais metais. Sumanyta sutvarkyti buvusias Smeltės kapines, kurių yra net keturios. Ketvirtosios Smeltės kapinės yra Klaipėdos valstybinio jūrų uosto teritorijoje, trečiosios – prie buvusios gamyklos "Progresas", antrosios įvardijamos kaip žalias plotas prie Registrų centro netoli Minijos gatvės ir Baltijos prospekto sankirtos, o pirmosios – sunaikintos.

"2007-ųjų miesto bendrajame plane tos kapinės yra pažymėtos ir saugomos, nepaisant to, kad jos nėra įtrauktos į Nekilnojamųjų vertybių kultūros registrą", – tvirtino Klaipėdos savivaldybės Paveldosaugos skyriaus vedėjas Vitalijus Juška.

Būtent todėl Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija, planuodama plėsti infrastruktūrą, turėjo kviestis archeologus, kad jie atliktų tyrimus.

Ketvirtąsias Smeltės kapines, esančias adresu Minijos g. 180, pernai spalio–lapkričio mėnesiais tyrinėjo archeologas dr. Ernestas Vasiliauskas. Anot jo, šių kapinių būklė esą yra apverktina.

"Apie viešą pagarbą ten palaidotiems žmonėms kalbėti net neverta, nes tos kapinės dar sovietmečiu buvo išasfaltuotos, išbetonuotos, užstatytos. Jos gerokai apardytos. Nepaisant to, tyrinėdami archeologai užfiksavo, kad ten galėtų būti apie 300 palaidojimų. Mūsų manymu, šiuo atveju pagarba mirusiesiems yra galbūt net svarbesnis dalykas nei momentinė uosto plėtra", – tvirtino V.Juška.

Tarp įkapių – ir knygos

Būsimo geležinkelio vietoje ištirtas 252 kv. metrų plotas, kur įvairiame gylyje atidengti ir ištirti XIX–XX a. pradžia datuojami 34 kapai, surinkti pavieniai žmonių kaulai, radiniai. Tarp jų – metalinės karstų rankenos ir kojos, vinys, metalinės, stiklo bei porceliano sagos, knygos likučiai, tekstilės, paleobotaniniai mėginiai.

Mirusieji laidoti karstuose, galvomis orientuoti į Vakarus, ištiestomis kojomis ir rankomis. Retais atvejais ranka padėta ant juosmens. Centrinėje kapinių dalyje konstatuoti palaidojimai trimis aukštais.

Ištirta viena šeštoji kapinių dalis. Archeologai savo tyrimų išvadose rašė: "Iš viso kapinėse būta apie 300 palaidojimų, kurių trečdalis suardyta statybų metu. Nesuardytų ir apardytų kapų skaičius turėtų siekti apie 200."

Kapinių dalis, kaip ir dalis kapų, buvo apardyta XX a. 7-ame dešimtmetyje, statant Vakarų laivų remonto įmonę – kasant pamatus sandėliui, tranšėjas ventiliacijos šaftoms ar komunikacijų vamzdžiams. Labiausiai nukentėjo rytinė kapinių dalis.

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijai rekomenduota atlikus numatytą antropologinę analizę organizuoti iškastų palaikų perlaidojimą.

Siūloma ateityje numatyti likusios kapinių dalies kapų perlaidojimą arba pagal vykdytų tyrimų 2012 ir 2014 m. metu patikslintą teritoriją nustatyti ketvirtųjų Smeltės kapinių saugomą teritoriją – įtraukti į nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą.

Mandagiai atsisakė

V.Juška teigė, jog kreipėsi į Uosto direkcijos vadovus, kad finansuotų palaikų perkėlimą, taip pat padėtų įrengti kriptą trečiosiose Smeltės kapinėse.

Architektai pasiūlė tų kapinių sutvarkymo viziją. Tai veikiausiai turėtų būti kuklus statinys, ženklinantis evangelikų liuteronų kapines. Jis tarnautų svarbiam tikslui – ten galėtų ilsėtis senųjų klaipėdiečių palaikai, nes mieste kasmet randama istorinių palaikų.

"Gyvenu netoli trečiųjų Smeltės kapinių ir matau, kad jos tapo šunų vedžiojimo aikštele. Taip neturėtų būti. Mūsų noras yra jas sutvarkyti, kadangi tos kapinaitės pagal savo teritoriją yra didžiausios. Kreipėmės į Uosto direkciją, bet, deja, gavome atsakymą, kad įstatymai nenumato tokių lėšų panaudojimo. Kitaip tariant, mandagiai atsakė, kad prie to neprisidės", – apgailestavo V.Juška.