Klaipėdoje – metų įvykis. Jau sunkiai suskaičiuojamą laiką Žvejų gatvėje žiojėjusią duobę su atkastais senovinio statinio pamatais pagaliau pradėta lyginti.

Pamatų ardyti neleido

Vakar kone visą dieną Žvejų gatve riedėjo sunkvežimiai, prikrauti žemių. Jos ir buvo verčiamos į daugybę metų žiojėjusią duobę. Popiet buvo užlyginta maždaug trečdalis jos ploto.

Šioje vietoje trijų aukštų pastatą norinčios statyti bendrovės „V.Paulius ir asociacija“ vadovai anksčiau žadėjo, kad riogsantys pamatai bus išimti, duobė užlyginta, o įdaubą juosusi tvora nuardyta. Esą pamatai trukdytų verslininkų planams šioje vietoje įrengti požeminę automobilių stovėjimo aikštelę.

Tačiau stebint duobės užlyginimo darbus buvo akivaizdu, kad pamatai tikrai nebus išardyti. Duobė tiesiog bus pripilta žemių iki gatvės paviršiaus.

Pamatų išardyti kol kas neleido Kultūros paveldo departamento Klaipėdos teritorinis padalinys.

„Iki šiol nėra nuspręsta, ką su tais pamatais daryti. Todėl dabar davėme leidimą prieš pasaulinio lygio šventes tą duobę užlyginti, tačiau pamatų neišardyti“, – teigė įstaigos vyriausiasis valstybinis inspektorius Laisvūnas Kavaliauskas.

Kasinėjo archeologai

Paveldosaugininkas pats sunkiai prisiminė, nuo kada miesto centre akis bado ta didelė duobė – galbūt nuo 2005 metų.

Ji buvo iškasta tuomet, kai „V.Paulius ir asociacija“ ėmė rengti detalųjį planą, pagal kurį norėjo šioje vietoje pastatyti septynių aukštų pastatą.

„Mes tokio projekto nesuderinome. Nors greta ir yra septynių aukštų pastatas, tačiau jis statytas prieš keliasdešimt metų ir nedera prie visos senamiesčio architektūros. Net laimėjome teismą, kad verslininkai sumažintų numatytą aukštingumą“, – tikino L.Kavaliauskas.

Ėmus rengti naują projektą, toje vietoje, kur numatyta statyti pastatą, ir pradėti archeologiniai tyrinėjimai. Tuomet ir buvo iškasta duobė bei atrasti pamatai.

Nesutaria, ką rado

Archeologai iki šiol nesutaria, ką atrado iškasę duobę. Vieni tvirtina, kad atkasti pamatai yra XIX–XX amžiaus statinio. Kiti teigia, kad šie pamatai – XVII amžiuje prie Danės upės veikusių svarstyklių, kuriomis buvo sveriami burlaiviais atplukdyti kroviniai.

„Klausimas taip ir liko atviras“, – teigė L.Kavaliauskas.

Paklaustas, ar duobė taip ilgai žiojėjo būtent todėl, kad archeologai nesutarė, ką atkasė, paveldosaugininkas teigė, jog priežastis kita.

Jo žodžiais, Kultūros paveldo departamento Klaipėdos teritorinis padalinys iki šiol nėra gavęs galutinio projekto, koks pastatas šioje vietoje bus statomas.

„Antras projektas, kurį mums pateikė, buvo toks, kad nuo antrojo aukšto pastatas išsiplečia į visas puses, net virš Danės upės. Toks projektas kol kas nesuderintas, todėl neaiškus ir pamatų likimas“, – tvirtino L.Kavaliauskas.