Tarptautinės Ukrainos mokyklos įkūrėja Olena Vnukovska praėjusią savaitę Klaipėdoje pristatė šios mokyklos filialo uostamiestyje vadovą Jevgenijų Kravčenką, tikino iš maždaug 160 pretendentų atrinksianti 40 mokytojų ir derinanti patalpų šiai mokyklai klausimą.

Vėliau pasklido nerimą ukrainiečių bendruomenėje sėjančios kalbos, esą mokyklai nebus rasta tinkamų patalpų, nebus leista gauti higienos paso, nespėta išversti į lietuvių kalbą mokymo programų, atlikti kitų formalumų.

Vakar ministrė J.Šiugždinienė surengė spaudos konferenciją ir pranešė, kad rugsėjo 1-ąją Tarptautinė Ukrainos mokykla uostamiestyje veiklos dar nepradės. Ministrė paragino karo pabėgėlius savo vaikus rugsėjo 1-ąją atvesti į valstybines Lietuvos mokyklas.

Tačiau tai nereiškia, kad ukrainiečių mokykla šiemet nepradės veiklos mūsų mieste.

Tikėtina, kad per rugsėjį bus sutvarkyti visi formalumai.

"Mes padedame ir padėsime šiai mokyklai. Visoms privačioms mokykloms mūsų šalyje galioja vienodos taisyklės. Ukrainiečių mokykla bus privati ir nevalstybinė. Tikėtina, kad per rugsėjį bus sutvarkyti visi formalumai, bet aš raginu visus ukrainiečius leisti savo vaikus į mokyklas, kuriose iki šiol registravosi. Jose suteikiamas ir neformalusis ugdymas, ir mokoma lietuvių kalbos, net jeigu vaikai mokosi nuotoliniu būdu", – kalbėjo ministrė.

Pasak jos, jau patvirtintos keturios ukrainiečių mokymo programos.

Klaipėdos bendrojo lavinimo mokyklos perpildytos, todėl patalpų ukrainiečių mokyklai ieškota tarp profesinio mokymo įstaigų. Vakar pirmą kartą prabilta, kad laisvų patalpų turi ir jas galėtų išnuomoti Klaipėdos technologijų mokymo centras Puodžių gatvėje.

Jeigu ukrainiečių mokykla atvers duris rugsėjo gale ir šimtai vaikų į ją perbėgs iš uostamiesčio mokyklų, ministrė tikino, kad juos mokę mokytojai neliks be darbo. Mat Klaipėdoje trūksta pedagogų. J.Šiugždinienę tuo įtikino ir Klaipėdos savivaldybės Švietimo skyriaus darbuotojos.

Klaipėdoje yra keli šimtai karo pabėgėlių vaikų, kurie iki šiol nelankė mokyklos. Kiek tokių šeimų Klaipėdoje, neaišku, nes dalis šeimų išvyko, dalis mokosi nuotoliniu būdu, bet ir jie turi registruotis uostamiesčio mokyklose.

Ministrės teigimu, Švietimo skyriaus darbuotojai bus priversti rasti kiekvieną tokią šeimą ir pasirūpinti, kad jų atžalos neliktų be mokslo.

Kadangi didžiųjų Lietuvos miestų mokyklos yra pilnos, išeitis – siūlyti karo pabėgėliams apsigyventi mažesniuose miestuose, kur perpildytų mokyklų problemos nėra.