I. Rozova gimė 1958 metais Klaipėdoje, čia baigė mokyklą, Maskvos valstybiniame M. Lomonosovo universitete įgijo žurnalistės specialybę.

Po studijų 1981–1984 metais ji dirbo laidų vedėja Omsko srityje Rusijoje, 1984–1990 metais buvo persikėlusi į Kaliningrado sritį, ten taip pat dirbo Valstybinio televizijos ir radijo komiteto Meno programų redakcijoje laidų vedėja.

Grįžusi į Lietuvą I. Rozova 1996–2006 metais vedė laidas Klaipėdos radijo stotyje „Laluna“ ir „Raduga“, vėliau beveik dešimtmetį L. Stulpino ir Kuršių vidurinėse mokyklose mokė anglų kalbos, trumpai ėjo Klaipėdos apskrities viršininko pavaduotojos pareigas, 2009–2012 metais buvo europarlamentaro Waldemaro Tomaszewskio (Valdemaro Tomaševskio) padėjėja.

I. Rozova buvo išrinkta į 2004–2008, 2012–2016 ir 2016–2020 metų kadencijų Seimus, kelias kadencijas dirbo Klaipėdos miesto savivaldybės taryboje.

Ji buvo buvo politinės partijos „Rusų aljansas“ narė.

2020 metais Seime svarstytas siūlymas I. Rozovai surengti apkaltą dėl nuslėptų ryšių su Rusijos diplomatais.

Tuometinė opozicija teigė, kad I. Rozova galėjo šiurkščiai pažeisti Konstituciją ir sulaužyti Seimo nario priesaiką, nes „siekdama gauti leidimą dirbti su slapta informacija, (...) sąmoningai mėgino nuslėpti nuo VSD pareigūnų savo ryšius su Rusijos diplomatinio korpuso atstovais ir jų pobūdį“.

Šių kontaktų ji nenurodė prašyme išduoti leidimą dirbti su įslaptinta informacija. Patikrinimą atlikęs Valstybės saugumo departamentas tuometiniam Seimo pirmininkui Viktorui Pranckiečiui rekomendavo leidimo nesuteikti.

VSD dokumente rašoma apie tarimąsi su Rusijos diplomatais dėl finansinės paramos „Rusų aljansui“, Seimo narės bendravimą su iš Lietuvos 2014 metais išsiųstu Rusijos generaliniu konsulu Vladimiru Malyginu.

I. Rozova tuomet teigė, kad jos ryšiai su rusų diplomatais nebuvo asmeniniai, todėl ji neturėjusi jų deklaruoti VSD klausimyne.