Name – trys šeimos

Daugybę laiko gryname ore leidžiantis klaipėdietis apie ligą nusprendė papasakoti todėl, kad jo atvejis byloja, jog koronaviruso plitimas yra visiškai nenuspėjamas.

„Viename name gyvena trys šeimos – mes su žmona ir abiejų mūsų vaikų šeimos. Kartu auga ir anūkės. Nuo pat pradžių mes ypač saugojomės, o kadangi dirbame iš namų, visi tikėjomės, kad pavyks išvengti šios ligos. Vis dėlto pats rudenį garsiai pasakiau šeimynai – liga ateis pati į mūsų kiemą“, – pranašiško pareiškimo aplinkybes prisiminė Vytautas.

Trijų šeimų narius virusas ėmė kamuoti lapkričio pabaigoje, ligą pavyko įveikti gruodį.

Šeima įtaria, kad virusu pirmoji užsikrėtė mažiausioji anūkė, pabuvusi pas kitus senelius.

„Vieną dieną ji buvo vangoka, slogavo, va, ir perėjo vaikas per visų senelių ir tetų rankas. Netrukus ligos simptomus ėmė jausti visi namuose. Iš pradžių galvojau, kad ir aš persirgau. Kai aplink visame name visiems galvas skauda, pykina, kyla itin aukšta temperatūra, ir pats imi ne kaip jaustis. Tačiau aš lyg ir neturėjau simptomų. Šeimyna tyrėsi, gavo teigiamus rezultatus, tad aš ir nesityriau, galvodamas, kad tikrai persirgau, tik neturėjau aiškiai išreikštų simptomų. Koks normalus žmogus galvos, kad jis nesusirgs, kai visi aplinkui sirgo? Tik sėdėk namuose ir niekur neik, jei jau liga aplankė“, – pasakojo vyras.

Užkratas: klaipėdiečio papasakota istorija verčia susimąstyti – koronaviruso židinyje tris savaites praleidęs vyras juo taip ir neužsikrėtė. (Vilmanto Raupelio nuotr.)

Operaciją atidėjo

Pirmajame namo aukšte vyras gyvena su žmona, antrajame įsikūrusios sūnaus ir dukros šeimos.

„Pirmasis susirgo žentas, jam pašoko temperatūra. Po to jau susirgo visi šeimos nariai. Aš nesisaugojau, juk su žmona vienoje lovoje miegame. Ligą visi įveikė be komplikacijų. Jau net džiaugėmės, kad turime antikūnų“, – pasakojo Vytautas.

Pavasarį, kai prasidėjo pirmasis karantinas, vyrui buvo numatyta plaučių operacija.

Vis dėlto pats rudenį garsiai pasakiau šeimynai – liga ateis pati į mūsų kiemą.

Klaipėdiečio plaučiuose medikai rado darinuką, tad buvo numatyta atlikti operaciją. Tačiau dėl karantino operacija buvo atidėta.

„Kadangi buvau įsitikinęs, kad jau esu persirgęs, pats pasigyriau gydytojui, jog koronavirusą jau įveikiau, tad laikas būtų operuotis. Gydytojas paskyrė operacijos datą, atvykau į ligoninę. Prieš operaciją darytas koronaviruso testas, kurio rezultatas labai nustebino – jis buvo neigiamas“, – pasakojo klaipėdietis.

Palatoje – kaip akvariume

Tačiau neįtikėtina sėkmės istorija baigėsi dar įdomiau. Virusas klaipėdietį pasivijo ir smogė visiškai netikėtai.

„Operacija pavyko puikiai, darinukas nebuvo piktybinis. Vienoje palatoje gulėjau su kitu senyvo amžiaus ligoniu. Kas savaitę mums buvo atliekamas testas. Aš jau buvau išleistas į namus, kai sulaukiau gydytojo skambučio, kuris pranešė, kad mano palatos kaimynui buvo nustatytas koronavirusas. Kaip tik tą dieną, kai aš buvau išleidžiamas į namus. Pagalvojau, kad gal nieko tokio. Tačiau po poros dienų ėmė kilti temperatūra, pradėjau jaustis vis prasčiau. Žmona net ėmė raginti ruoštis į ligoninę, įtarinėjo, kad tai dėl komplikacijų“, – pasakojo klaipėdietis.

Patikrinus ką tik plaučių operaciją patyrusį vyrą, buvo nustatytas COVID-19.

„Iš karto paguldė į koronavirusu apsikrėtusiųjų skyrių. Dabar suprantu gydytojų darbą, jie ten sušilę duodasi, vos spėja suktis. Be dėmesio neliksi. Laimei, deguonies aparatų neprireikė, nors operuotas. Aplink visi – su deguonies tiekimo sistemomis, kaip akvariume gyvenau, burbuliavo visas skyrius“, – pasakojo klaipėdietis.

Vaisių paėmė nuo spintelės

Temperatūrą ligoniui pavyko numušti tik per dvi dienas. Ligoninėje pagulėjęs dar porą dienų, vyras buvo išleistas gydytis į namus.

„Nežinau, kaip ir kur aš galėjau susirgti. Veikiausiai po operacijos užsikrėčiau nuo palatos kaimyno. Nepuoliau bendrauti, senolis piktokas buvo, gulėjome vienas nuo kito dideliu atstumu. Vieną dieną jis man mandariną pastūmė ant spintutės. Ai, pasakiau, kad nereikia. Po kelių valandų suvalgiau, juk nuobodu, nėra ką veikti“, – juokėsi Vytautas.

Vyras tik spėja, kad būtent nuo mandarino ir užsikrėtė.

„Gali būti, kad tas mandarinas man buvo lemtingas. Štai tau ir artimas kontaktas. Juk su sergančia žmona miegodamas vienoje lovoje neužsikrėčiau virusu. Tačiau pats susirgimas nebuvo sudėtingas, kelias dienas laikėsi temperatūra, net nekosėjau. Na, jėgų tik nebuvo daug“, – stebėjosi klaipėdietis.

Vyras daugybę laiko praleidžia lauke, mėgsta žvejoti, o infekcinėmis ar virusinėmis ligomis nepamena kada būtų sirgęs.

„Va ir klausimas, kaip ta liga plinta ir kam ji yra pavojingiausia? Patys gydytojai, kalbėdami su manimi, tikino, kad apie koronavirusą visi mes dar per mažai žinome. Kai jau buvo nustatyta liga, man buvo matuojamas deguonies lygis kraujyje, jis siekė 94 proc. O šalia gulintiems ligoniams, kurie buvo su deguonies kaukėmis, lygis siekė 96 proc. Pradėdavau dusti tik tuomet, kai teko eiti į tualetą, o šiaip būsena nebuvo labai bloga“, – apie ligą pasakojo vyras.

Neužuodžia net acetono

O štai Vytauto žmona teigė, kad po ligos ji jau kelis mėnesius jaučiasi prastai.

„Pirmas tikrinosi žentas, paskui aš, po dienos ir dukra gavo teigiamus testų atsakymus. Iš jaunimo tik žentas sunkiau sirgo. O aš galvojau, kad man paprasčiausias bronchitas. Temperatūros net neturėjau, bet kosėjau, akis skaudėjo, tai šalta, tai karšta buvo. Labai smarkiai galva skaudėjo. Pasitikrinus testo atsakymas buvo teigiamas. Uoslė buvo dingusi ir ji iki šiol neatsistatė. Ko tik neuosčiau, net acetoną – nieko neužuodžiau. Valgį sunku buvo gaminti, nes nežinai, kiek tos druskos įdėjai“, – pasakojo Vytauto žmona.

Moteris tikino, kad net praėjus trims mėnesiams po ligos šeimos narius kankina chroniška nemiga.

„Mes trečią nakties keliamės. Gydytojai sako, kad tai yra būtent viruso pasekmė. Ir jokie raminamieji nepadeda. Akių nesumerki. Paskui visą dieną kaip apdujęs vaikštai“, – tikino klaipėdietė.

Ji pripažino, kad po operacijos vyrui staiga pakilusi temperatūra jai kėlė įtarimų tik dėl galimų komplikacijų, bet apie koronavirusą nė vienas šeimoje net nepagalvojo.

„Stresas buvo milžiniškas. Laimei, kad viskas gerai baigėsi. O štai marčios tėčiui virusas taip smogė, kad žmogus tapo komos būsenos. Jau mėnesį jis atgavęs sąmonę, tačiau iki šiol žmogus jaučia liūdnas pasekmes. Tai tik reiškia, kad kaip ir kokiu stiprumu smogs virusas, niekas nežino, net ir patys daktarai nežino, nes neįmanoma to nuspėti“, – baisėjosi moteris.