Aplinkos projektų valdymo agentūros (APVA) Daugiabučių namų modernizavimo projektų skyriaus ekspertas Edvardas Petrauskas pabrėžė, kad tokios investicijos turi būti laikomos strategiškai būtinomis.

„Nusprendę renovuoti savo daugiabutį žmonės dažnai svarsto apie nepriklausomo energijos šaltinio, kuris gamintų reikalingą elektros kiekį namui, įsirengimą. Esant tokiai galimybei yra skaičiuojama kaina ir per kiek laiko atsipirktų. Šiandien, esant tinkamoms techninėms sąlygoms, daugelis noriai įrengia fotovoltines saulės elektrines ant daugiabučių stogų. Tai sprendimas, kuris ne tik didina energetinį savarankiškumą, bet ir finansiškai atsiperka“, – akcentavo ekspertas.

Pasak jo, valstybės parama gali būti skiriama ne tik saulės, bet ir vėjo, geoterminės ar aeroterminės energijos sistemoms, taip pat mechaninio vėdinimo su rekuperacija diegimui.

Šilumos siurbliai: alternatyva, verta dėmesio

Tarp vis dažniau pasirenkamų šildymo sprendimų – šilumos siurbliai. „Oras–vanduo“ tipo sistema pasižymi mažesne tarša ir efektyviai išnaudoja aplinkos šilumą, ją paskirstydama per pastate įrengtus šilumos prietaisus. Dar efektyvesnis sprendimas – geoterminiai šilumos siurbliai, šilumą išgaunantys iš žemės gelmių.

Tokiai sistemai naudojami du pagrindiniai metodai: horizontalūs kolektoriai (reikalaujantys didelio žemės ploto) ir vertikalūs gręžiniai (100–150 m gylio). Pastarieji brangesni, bet ilgaamžiškesni ir patikimesni.

Tačiau šilumos siurbliai naudoja nemažai elektros energijos. Anot E. Petrausko, dalį šių elektros sąnaudų galima padengti patiems pasigaminant reikalingą elektros energiją, tai yra įsirengus fotovoltinę saulės elektrinę. Jos ir šilumos siurblio derinys leidžia sumažinti bendras išlaidas, be to, suteikia ir nepriklausomybę nuo išorinių energijos tiekėjų bei kintančių elektros kainų. Tiek šilumos siurbliai, saulės elektrinės, tiek kitos pagrindinės renovacijos priemonės gali būti įtrauktos į kompleksinės renovacijos projektus, o tai padidina šių sprendimų prieinamumą.

Vėdinimas ir vėsinimas: švarus oras ištisus metus

Modernizacijos metu svarbu ne tik šildymas – gyventojų komfortui didelę įtaką turi ir oro kokybė. Čia pasiteisina mechaninio vėdinimo su šilumos atgavimu (rekuperacija) sistemos, kurios palaiko šviežią orą be energijos nuostolių.

„Mechaninis vėdinimas su šilumos atgavimu leidžia efektyviai išspręsti kelias problemas – drėgmės, pelėsio pavojų bei pablogėjusios oro kokybės. Iš patalpų išeinantis šiltas oras pašildo į patalpas tiekiamą šaltą lauko orą ir taip sutaupo šilumos energiją. Tačiau tai dar ne viskas – įrengus tokią sistemą, galima papildomai ją išplėsti ir su vėsinimo funkcija“, – pasakoja Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacijos prezidentas Martynas Nagevičius.

Tam reikalingą elektros energiją vasarą galima pasigaminti iš saulės, nes šių dviejų sistemų veikimas puikiai sutampa. Vasarą, kai patalpas kaitina saulė ir jas vėsinti reikia labiausiai, saulės elektrinės gamina daugiausia elektros energijos. Ši sinergija tampa dažnu renovacijos pasirinkimu, ypač dabar, kai šiltėjant vasaroms vėsinimas aktualus ir Lietuvos klimato zonai.

Parama renovacijai – iki spalio 1 d.

Aplinkos projektų valdymo agentūra primena: šiuo metu vis dar galioja kvietimas gauti valstybės paramą daugiabučių atnaujinimui, siekiant B ar aukštesnės energinio naudingumo klasės. Paraiškas galima teikti iki spalio 1 d. per APVIS informacinę sistemą.

Daugiau informacijos – oficialiame APVA tinklalapyje www.apva.lrv.lt.

Projektas „Daugiabučių namų renovacijos skatinimas“ finansuojamas Sanglaudos fondo lėšomis.