Daugiabučių namų bendrijoms netrūksta fantazijos kuriant naujus mokesčius. Prašoma susimokėti už šunis, laidojimo paslaugas, konteinerių išstūmimą. Vienas pirmininkas gyventojams išdalijo ir jam skirtą baudą.

Už šunį – du litai

Bendrija „Naudvaris“, kurią yra įkūrę Baltijos prospekto 113 namo gyventojai, jau kurį laiką renka mokestį už šuniukus. Tenka mokėti daugiau nei du litus.

Namo gyventoją Zenoną Vaserį šis mokestis stebina ir kelia įtarimų dėl jo teisėtumo.

„Nė vienoje bendrijoje gyventojų neprašoma mokėti už šunis, tokią rinkliavą renka savivaldybė. Nesuprantu, kas tai sugalvojo, kieno nurodymas. Neaišku, ir kam tie pinigai panaudojami“, – abejojo klaipėdietis.

Z.Vaseris pasakojo, kad susimokėti už šuniuką prieš kurį laiką teko ir jam, nors vyras gyvūno ir neturi.

„Gavau sąskaitą, labai nustebau, bet susimokėjau. Vėliau sutikęs pirmininką paklausiau, ką čia išdarinėja. Paaiškino, kad įsivėlė klaida ir man pinigus grąžino“, – prisiminė pensininkas.

Naikina smarvę kieme

Daugiabučių namų savininkų bendrijos „Naudvaris“ pirmininkas Juozapas Alfredas Valavičius aiškino, kad rinkti mokestį už šunis sutarė gyventojai.

„Nieko pats nesugalvojau. Rinkti tokį mokestį nusprendė patys žmonės. Nė vienas šunų augintojas neprieštarauja“, – tvirtino pirmininkas.

Pasak J.A.Valavičiaus, už gautus pinigus perkami chemikalai, kurie neutralizuoja augintinių šlapimo kvapus. Jais purškiamas kiemas.

Kvapus neutralizuojančios medžiagos perkamos kartą per ketvirtį. Chemikalai atsieina apie 40 litų. J.A.Valavičius pabrėžė, kad visos lėšos panaudojamos šiam tikslui – neprapuola nė vienas centas.

„Žmonės dažniausiai šunis vedžioja kieme, o prie namo yra suoleliai. Šuo pakėlė koją, nusišlapino, jam juk nepaaiškinsi, kur gamtinius reikalus atlikti. Jei kiemo nenupurkši, kokia smarvė bus?“ – klausė pirmininkas.

Paprašė per klaidą

Anot J.A.Valavičiaus, iš viso name 110 butų. Šunis augina 20 gyventojų. Bendrijos pirmininkas visus juos yra užregistravęs. Vienas gyventojas augina du gyvūnus.

Bendrijos pirmininkas prisiminė atvejį, kai mokestis už šunį buvo įrašytas ir į Z.Vaserio sąskaitą.

„Įvyko klaida. Z.Vaserio dukra augina šunį. Ji buvo kažkur išvažiavusi. Gyvūnu rūpinosi ir nuolat po kiemą vedžiojo Z.Vaseris. Pamanėme, kad jis šunį įsigijo ir paprašėme susimokėti. Kai viską išsiaiškinau, grąžinau Z.Vaseriui tuos du litus iš savo piniginės“, – pasakojo J.A.Valavičius.

Įprastai šeimininkai rinkliavą už gyvūnus moka savivaldybei. Tai valstybinė rinkliava. Mokestis renkamas už šuns ar katės registravimą ir laikymą daugiabučiame name.

Šuns užregistravimas šeimininkui kainuoja 10, katės – 5 litai. Šuns laikymas atsieina 5, katės – 3 litus per mėnesį.

Papiktino laidotuvių rinkliava

Tai ne pirmas atvejis, kai bendrijos renka abejotinus mokesčius. Prieš kurį laiką dalis bendrijos „Pušaitė“ gyventojų piktinosi, kad sąskaitoje atsirado eilutė „Laidotuvių išlaidos“.

Šis mokestis buvo renkamas mirus kaimynui. Bendrijos pirmininkė aiškino, kad gyventojai susirinkimo metu sutiko mirusiojo pagerbimui išleisti iki 300 litų.

Aiškinta, kad įrašant tokį mokestį į sąskaitą paprasčiau surinkti pinigus. Anksčiau tai buvo daroma vaikštant po butus. Pabrėžta, kad iš butų savininkų, kurie atsisako mokėti, pinigai nerenkami.

Yra bendrijų, kurių sąskaitose yra eilutė „Konteinerių išstūmimas“. Tokį mokestį privalo mokėti daugiaaukščių namų, kuriuose yra buitinių atliekų šachtos, gyventojai. Šio mokesčio tarifas – pastovus. Jis siekia 2,3 lito už butą per mėnesį.

Sakyta, kad toks mokestis įvestas, kai atsirado rinkliava iš šiukšles. Už paslaugą reikia mokėti atliekų vežėjui, o gyventojo, kuris norėtų stumdyti konteinerį neatsiranda.

Baudą išdalijo gyventojams

Pasitaiko ir kur kas akiplėšiškesnių atvejų.

Vienos bendrijos pirmininkas gavo baudą iš Valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos. Žmogus netinkamai atliko savo pareigas – prižiūrėti pastatą.

Tačiau bendrijos pirmininkas nesijautė kaltas. Baudą jis paskirstė visiems butų savininkams.

Gyventojus toks bendrijos vadovo elgesys papiktino. Žmonės nesuprato, kodėl turi mokėti baudą, jei pirmininko pareiga tinkamai prižiūrėti namą. Už tai jam juk mokama alga.

Viską sprendžia dauguma

Klaipėdos savivaldybės Socialinės infrastruktūros skyriaus vedėja Violeta Gembutienė aiškino, kad bendrijos gali nusistatyti kokius tik nori mokesčius, jei yra daugumos (50 proc.+1) sutikimas.

„Jei dauguma vienam ar kitam mokesčiui pritarė, jį turi mokėti ir tam prieštaraujantys gyventojai. Jei nustatytume, kad pritarimo nėra, tada būtų pažeidimas“, – pabrėžė vedėja.

Uostamiesčio savivaldybė per penkis šių metų mėnesius gavo 16 skundų iš bendrijoms priklausančių namų gyventojų. Dažniausiai skundžiami pirmininkai.

Skųstasi dėl neteisingai nustatytų mokesčių, dėl netinkamos apskaitos, vagiamo vandens. Piktinamasi, kad pirmininkas neduoda rūsio rakto ar nepadalija sandėliuko.

Dėl žiurkių – įtarimai

Pasak V.Gembutienės, pasitaiko atvejų, kai išties nustatomi pažeidimai. Būna, kad administratorius mokesčius už vamzdyno ar laiptinės remonto darbus turi skaičiuoti daliai gyventojų, o išdalija visiems.

Nustačius pažeidimų, administratoriai mokesčius perskaičiuoja.

„Nepasakyčiau, kad tokie skundai būtų tendencija, bet jų pasitaiko“, – tvirtino vedėja.

Žmonėms įtarimų kyla ir dėl žiurkių naikinimo, šachtų dezinfekavimo mokesčių. Gyventojai netiki, kad buvo suteikta tokia paslauga, jog ji išties buvo reikalinga.

Klausimų iškyla ir dėl avarijų likvidavimo. Gyventojai abejoja, kad šie darbai buvo būtini.

V.Gembutienė pastebėjo, jog dažniausiai dėl įvairių priežasčių skundžiasi tie žmonės, kurie nedalyvauja namo susirinkimuose. Dalyvaujantys juose problemų paprastai nekelia.

„Patys gyventojai niekuo nesidomi, nieko nežino, o kai gauna sąskaitas, tada prasideda. Dažniausia visų skundų priežastis – pinigų stygius“, – pabrėžė vedėja.