Lietuvoje geriausiai gyvena tie, kurie niekur nedirba, ima pašalpas ir nemoka jokių mokesčių. Būsto vertę viršijančios skolos už komunalines paslaugas klaipėdietės nepriverčia ieškotis darbo. Kone 10 metų sąskaitų nemokėjusi moteris reikalauja, kad milžiniški įsiskolinimai jai būtų apskritai nurašyti.

Nedirbantiems – išlygos?

Vieniems pečius užgriuvusios skolos gali atrodyti milžiniška bėda, o kitiems gyvenimas skolon atrodo lyg vartymasis pūkų pataluose.

45 metų Rūta Debreceno gatvėje esančiame bendrabutyje nustebino kaimynus pareiškusi, kad už butą niekada nemokėjo ir nesiruošia mokėti.

„Jos skolos siekia 14 tūkstančių litų, vien už elektrą ji skolinga 3 tūkstančius. Ir kaip taip žmonėms sekasi? Aš buvau skolinga šimtą litų už elektrą, tuoj pat prisistatė skolų išieškotojai“, – pasakojo šalia skolininkės gyvenanti Valentina.

Moteris sunerimo, kai bendrabučio bloko kaimynė šią žiemą gavo kompensaciją už šildymą ir karštą vandenį.

„Mūsų vandens skaitikliai yra bendri. Dabar, kai ji gauna kompensaciją, bijau, kad kaimynai iš viso netaupys vandens. O už jį juk mokame perpus. Ar nebus taip, kad kitų veltėdiškumas man kainuos dvigubai brangiau?“ – nuogąstavo moteris.

Kaimynų lėbavimas įgriso

Į alkoholį įjunkę skolininkai kitų šio bendrabučio gyventojų kantrybę nuolat bando naktiniais lėbavimais ir muštynėmis.

„Ar yra teisybė gyvenime? Mes kiekvieną litą taupome, mokame visas sąskaitas. Štai viena jauna mama su dviem vaikais iš šio bendrabučio buvo iškeldinta už skolas. O ši mūsų kaimynė net gavo kompensaciją už komunalines paslaugas, nors nedirba ir nemoka skolų. Kokia čia tvarka, kai išlaikomi veltėdžiai, o dirbantys ir besistengiantys nieko iš valstybės negauna?“ – klausė kita šio namo gyventoja Aldona.

Kita šio bendrabučio gyventoja, auginanti vaiką, stebėjosi, kad valstybė lengva ranka dalija pašalpas į alkoholį įjunkusiems žmonėms.

„O kai aš buvau nėščia, “Sodra„ atsisakė man mokėti, nes pritrūko vieno mėnesio ir 19 dienų darbo stažo. Ašaros byra prisiminus tuos laikus, kaip buvo sunku. O čia niekada nedirbusiems ir už nieką nemokėjusiems valstybė vis tiek duoda pašalpas“, – piktinosi jauna moteris.

Išgirdusios, kad skolų nemokanti kaimynė susiruošė reikalauti jų nurašymo, moterys nusprendė pranešti apie tai savivaldybei.

Rekordas – 30 tūkst. litų

Didžiausia šio namo skolininkė žurnalistams durų nepanoro praverti ir pasidalyti patirtimi, kaip jai pasiseka nedirbant ir nemokant sąskaitų turėti stogą virš galvos.

Tačiau namą administruojančios įmonės „Klaipėdos bendrabutis“ direktoriaus pavaduotoja Daiva Giržinienė nesistebėjo niekur nedirbančios gyventojos ryžtu išsireikalauti jos pačios skolų nurašymo.

„Ši gyventoja – ne vienintelė tokia. Yra ir tokių, kurie pakeltu tonu reikalauja sau išlygų. Pavyzdžiui, tenka klausytis, kaip tokie niekur nedirbantys ir gyvenantys socialiniuose būstuose reikalauja, kad bendro naudojimo patalpos atitiktų higienos normas. Tokie žmonės puikiai žino savo teises, tačiau savo pareigas dažnai pamiršta“, – apgailestavo D.Giržinienė.

Įmonė „Klaipėdos bendrabutis“ administruoja didelę dalį namų, kuriuose yra socialinių būstų.

„Už būsto nuomą tokie žmonės dar sugeba sumokėti, tačiau už kitas paslaugas dažnai nebemokama. Turime vieną skolą, kuri siekia net 30 tūkst. litų“, – prisiminė D.Giržinienė.

Sistema augina išlaikytinius

D.Giržinienė pripažino, kad išlaikytinių kartą augina valstybės socialinė politika.

„Tokios kategorijos gyventojai pasibeldžia net su reikalavimais, pavyzdžiui, įstatyti naujas duris, kurios buvo padegtos, ir pakeisti seną langą plastikiniu. Ir dar paragina paskubėti ir aprūpinti juos patogumais. Tokia sistema augina tokius “laimės kūdikius", – šiurpo D.Giržinienė.

Gyvenimas iš pašalpų, kompensacijos, pasak pašnekovės, neskatina ieškotis darbo.

„Jiems neapsimoka dirbti. O pasigirdami, kad gaus kompensacijas ir toliau už nieką nemokės, jie tik dar labiau piktina aplinkinius gyventojus. Ir aš suprantu juos“, – pastebėjo „Klaipėdos bendrabutis“ direktoriaus pavaduotoja.

Riba, kurią peržengus gali grėsti netekti stogo virš galvos, yra įsiskolinimai, viršiję 7 tūkst. litų.

„Esame girdėję, kai tokie žmonės pareiškia, kad jie gėrė ir gers, o sąskaitų net nesiruošia mokėti. Neva tegul moka kiti. Reikėtų griežtinti tvarką. Už nusižengimus vertėtų atimti visas išlygas tokiems žmonėms“, – nuomonę dėstė D.Giržinienė.

Pašalpos prageriamos?

Klaipėdos savivaldybės Socialinės paramos skyriaus vedėja Audronė Liesytė tikino, kad skolų nurašymo mechanizmas nėra toks paprastas, kaip gali atrodyti iš pirmo žvilgsnio.

„Komisija žiūri, ar žmogus daug kartų atsisakė Darbo biržos siūlomo darbo. Analizuojama, ar žmogus dirba, ar stengiasi sumažinti įsiskolinimus. O gal žmogus nerodo jokios iniciatyvos?“ – teigė A.Liesytė.

Socialinės paramos prašytojai dažniausiai laiku ir stropiai surenka visus reikalingus dokumentus paramai gauti.

„Tačiau tai nereiškia, kad jų gyvenimas turėtų būti džiaugsmingas ir pinigai būtų skiriami tik išgėrimams. Jei kaimynai nuolat kviečia policiją ir tokie atvejai yra fiksuojami, mes galėtumėme atidžiau pasižiūrėti į tokius pašalpų gavėjus“, – aiškino A.Liesytė.

Esą iš valstybės kišenės neturėtų būti svaiginamasi, tačiau to sukontroliuoti faktiškai neįmanoma.

„Jei tai šiaip išgėrinėjimas, mes negalime kištis. Tačiau gal vyksta nuolatinės šventės, ir tai trukdo aplinkiniams? Tokiu atveju mes dažniausiai skolų nedengiame ir žmogus iškraustomas lauk“, – pripažino Socialinės paramos skyriaus vedėja.

Skoloms – milžiniška suma

A.Liesytė tikino, kad iki griežčiausios sankcijos – būsto pardavimo už skolas – mėginama ieškoti ir kitų būdų.

„Žiūrima, ar yra kito turto, sodo sklypų, paveldėtų žemių. Gal žmonės pajėgūs skolą mokėti dalimis? Tačiau jei žmogus linksmai nori gyventi, mes jam ir netrukdome“, – aiškino A.Liesytė.

Pasak jos, per metus Klaipėdoje nurašoma 80 tūkst. litų gyventojų skolų.

„Tačiau skola nurašoma tik vieną kartą. Prieš keletą metų buvo nurašyta 20 tūkst. litų viršijusi skola. Visgi tai yra vienetiniai atvejai“, – pripažino A.Liesytė.

Riba – trys mėnesiai

Įmonės „Klaipėdos vanduo“ Skolų išieškojimo skyriaus viršininkė Dovilė Kozlovienė tikino, kad rekordinė skola įmonei siekia 30 tūkst. litų.

„Tai socialinio būsto nuomininkai. Jei žmonės nedeklaruoja skaitiklio rodmenų ir neįsileidžia darbuotojų jų patikrinti, suvartoto vandens kiekis apskaičiuojamas pagal numatytą 7 “kubų„ normą žmogui. O jei bute gyvena 5 ar 7 žmonės, per mėnesį susidaro per 200 litų sąskaita. Skolos ima augti akimirksniu“, – tikino D.Kozlovienė.

Skolų išieškojimo skyriaus viršininkė prisiminė tik vieną atvejį, kai už skolas buvo parduotas skolininko būstas.

„Jei antstolis išieško, kad ir po kelis litus, negalima skolos išieškojimo nukreipti į būstą“, – tikino skyriaus viršininkė.

Įmonė „Klaipėdos vanduo“ pernai nurašė 3,1 tūkst. skolų atvejų. Tačiau tai 100 litų neviršijančios skolos.

„Iš viso pradelstos skolos sudarė 4 mln. 465 tūkst. litų. Gyventojų skolos sudarė 3 mln. 376 tūkst. litų. Kitų įstaigų ir įmonių skolos sudarė 417 tūkst. litų. Pramonės įmonės buvo skolingos 672 tūkst. litų“, – aiškino D.Kozlovienė.

Socialiniuose būstuose gyvenančių asmenų skola sudaro 651 tūkst. litų.

Įmonės „Klaipėdos energija“ atstovų teigimu, skolų už būsto šildymą išieškojimas prasideda, kai gyventojas sąskaitų nemoka tris mėnesius.

Šiuo metu uostamiestyje už šildymą bendra įsiskolinimų suma siekia 15 mln. 84 tūkst. litų.

Didžiausia gyventojo skola už šildymą – 29 tūkst. litų.