Nors Klaipėdos apskrities policijos komisariatui šią savaitę pradėjęs vadovauti Alfonsas Motuzas į uostamiestį atvažiavo iš Mažeikių, uostamiestis jam – savas. Atvirų ir nuoširdžių santykių iš pavaldinių besitikintis pareigūnas sakosi jaučiąs didelę atsakomybę už kiekvieną komisariato policininką.

Nemėgsta susireikšminusių

– Koks jūsų darbo stilius?

– Noriu būti atviras, siekiu, kad komisariate bendravimas būtų kolegiškas, paprastas. Viršininkas neturi susireikšminti ir užsidaryti. Atėjau tam, kad su pareigūnais galėtume bendrauti kaip kolegos, nes visi pareigūnai – nuo patrulio iki aukščiausio vadovo – esame surišti nematoma virvele, tad labai tarpusavyje susiję. Todėl komisariato pareigūnus noriu nuteikti, kad jie suprastų, jog kiekvienas neleistinas jų poelgis tiesiogiai susijęs su manimi asmeniškai.

– Kokius bruožus norėtumėte įskiepyti pareigūnams?

– Mes nesame užsidariusi, slapta militaristinė organizacija, kuri verda tik savo sultyse. Žmonės turi matyti ir suprasti, kad policininkas nėra robotas, vien vykdantis instrukcijas. Esu tikras, kad 70 proc. darbo bus padaryta, jei pareigūnai nukentėjusiam žmogui parodys užuojautą, su juo normaliai kalbės, rodys dėmesį ir patikins, kad nusikaltimui ištirti padarys viską. Svarbu, kad žmogus jaustų, jog bendravo su pareigūnu, kuris jam padės.

– Ar galima spėti, kad būdamas žemaitis daugiau dėmesio skirsite Skuodui, Kretingai, Plungei, Rietavui?

– Kad negalvojau apie tai, man atrodo, visame regione žemaičių netrūksta. Manau, ir kontrabandos, ir narkotikų yra ne tik Klaipėdoje, bet ir rajonuose, gal tik mastai ne tie. Iš tiesų tikiuosi neapleisti nė vienos policijos tarnybos ar komisariato. Man visas regionas artimas.

– Gal planuojate kokių nors naujovių komisariato veikloje?

– Pačią pirmą dieną susipažįstant su skyrių vadovais kalbėjome apie policininkų sąskrydžius. Manau, būtų labai smagu kas antrus metus rengti Klaipėdos krašto sąskrydžius. Sporto varžybos, muzika, laužas labai suvienija žmones, ryšiai tampa glaudesni. Tikiuosi, jau šiemet galėtume atnaujinti šią tradiciją. Be to, ketinu susipažinti su visų padalinių pareigūnais.

– Gal ketinate perkelti į Klaipėdą kokią nors ankstesnėse darbo vietose taikytą patirtį?

– Dirbdamas Telšiuose turėjau įprotį bent kartą per metus apsilankyti visose seniūnijose, pasikalbėti su apylinkės inspektoriais, seniūnais, seniūnaičiais, kunigais, mokytojais, socialiniais darbuotojais. Taip lengviau sužinoti, kas kuo gyvena, ir sykiu propaguoti saugios kaimynystės idėją. Susibūrė net šimtas saugios kaimynystės grupių. Todėl manau, kad ir čia palaikysiu labai glaudų ryšį su visais apskrities rajonais. Ketinu lankytis ir seniūnijose. Imsiu kompiuterį, pasižiūrėsiu, kur kuri yra, ir susiplanuosiu tokius apsilankymus. Atvažiuosiu kaip paprastas policininkas, norėsiu sužinoti, kaip dirba apylinkės inspektorius, ką veikia, kokių turi problemų žmonės. Taip pat noriu, kad gyventojai suprastų, jog policininkas yra savitarpio pagalbos varomoji jėga. Manau, nuo to pasitikėjimas policija tik augs.

Kariuomenėje buvo "zapevala"

– Žemaičių būna visokių: užsidariusių bei mažakalbių ir gerklingų karštakošių. Kuriems priskirtumėte save?

– Galiu būti ir gerklingas, galiu ir padainuoti, galiu ir pasakyti garsiau, nevyniodamas žodžio į vatą. Nekenčiu aplaidumo, pasyvumo, kartais norisi darbuotoją taip sudrausminti, kad jis atsibustų.

– Mokate dainuoti? Kokie yra jūsų pomėgiai?

– Nesu didis dainininkas, bet prie stalo galiu užtraukti dainą. Kartais gitarą paimu į rankas. Esu dalyvavęs saviveikloje, bet tik tiek. Armijoje buvau, rusiškai sakant, "zapevala". Jei norėdavome eiti anksčiau miegoti, aš turėdavau uždainuoti taip, kad girdėtų visi būriai aikštėje. Visi dažniausiai dainuodavo būriu, o man tekdavo šaukti vienam, bet viskas pasisekdavo gerai. Mano pomėgiai tradiciniai: mėgstu krapštinėtis sode, pameistrauti ūkyje, pabūti su jaunystės draugais. Beje, nemažai bičiulių turiu ir Klaipėdoje. Esu medžiotojas, bet nedalyvauju jokio būrelio veikloje, retai tesusiruošiu pamedžioti. Mano šautuvai rūdija, tenka tepti ir tepti. Labiau mėgstu pasėdėti bokštelyje, pasidžiaugti gamta.

Teko padirbėti ir fermoje

– Iš kur tas jūsų santūrumas?

– Mano šeima kilusi iš kaimo, Mažeikių rajone yra toks Laižuvos miestelis. Džiaugiuosi, kad giminėje nėra teistų, todėl gėdytis nėra ko, visi padorūs, sąžiningi, kuklūs žmonės. Todėl taip ir prisistačiau kolegoms, esu paprastas ir filosofija mano paprasta: kuo daugiau žmogus dirba fiziškai, tuo mažiau išryškėja kitokie jo būdo bruožai. Daugiau nei 20 metų gyvenu Mažeikiuose.

– Esate užsiminęs, kad Klaipėda jums sava.

– Klaipėda yra mano jaunystės miestas, čia ir giminių turime, Smiltynėje gyvena tėvo brolis. 1986 metais Klaipėdoje įstojau į žemės ūkio technikumą. Labai ryškūs ir smagūs prisiminimai iš to laiko, kai laukdamas traukinio nusipirkdavau gazuoto vandens su sirupu ir dvi bandeles su mėsa, tokie tai buvo pietūs. Pirmoji mano profesija yra – veterinaras. Porą mėnesių net fermos vedėju dirbau, bet ta profesija manęs "neužkabino".

– O kaip jūs tapote policininku?

– Dar aštuonmetėje mokykloje turėjau svajonę dirbti su statutu ir uniforma susijusį darbą. Labai norėjau stoti į jūreivystės mokyklą. Buvau net dokumentus padavęs, bet paskutiniu momentu atsiėmiau. Esu vienturtis sūnus, mama atkalbėjo, ragino rinktis profesiją, susijusią su ūkiu. Po mokslų technikume 1989 metais buvau pašauktas į tarybinę armiją, dvejus metus be atostogų tarnavau prie Kinijos sienos. Grįžęs įsikūriau mieste, nes po vestuvių persikėlėme į Mažeikius. Visiškai natūraliai pasirinkau darbą policijoje. Juo labiau kad tėvas pritarė ir patarė – policija niekada nebankrutuos. Pradžioje žmona buvo labai nepatenkinta, bet jau po metų viskas pasikeitė.

Kol kas namų nepaliks

– Kaip spręsite buitinius reikalus? Negi kasdien važinėsite 120 kilometrų į Mažeikius?

– Valstybė suteikia tam tikras socialines lengvatas – leidžia važinėti namo tarnybiniu transportu arba apmoka nuomojamą būstą. Pasirinkau važinėti, nors gali būti, kad kasdien grįžti neišeis. Todėl išsinuomojau pigų kambarėlį. Prabangos negaliu sau leisti, dar mokame paskolą už namą, išlaikome studentą sūnų.

– Kiek turite vaikų?

– Užauginome du sūnus. Vyresnėlis Karolis yra M.Romerio universiteto Viešojo saugumo fakulteto trečiakursis. Jaunėlis Mindaugas yra septyniolikmetis, mokosi vienuoliktoje klasėje. Jis aktyviai sportuoja, žaidžia "Mažeikių" krepšinio komandoje, šiais metais baigė sporto mokyklą. Neseniai kvartetas, kuriame dainuoja, laimėjo atranką į "Dainų dainelės" konkursą. Kiti metai jam bus ypač atsakingi – baigs mokyklą, todėl nenorime jo judinti iš įprastos vietos. Kai pradės studijuoti, gal mes su žmona apsigyvensime Klaipėdoje.

– Gal vyresnįjį sūnų kviesite darbuotis į Klaipėdą?

– Nenorėčiau, nes norom nenorom prasideda visokios interpretacijos. Tegu dirba pats, ir visiems bus ramu. Studijuoti jis buvo pasiųstas Mažeikių policijos komisariato, todėl turės ten grįžti. Gyvenimas parodys.

– Gal galėtumėte porą žodžių pasakyti apie žmoną? Ar ji nesipriešino jūsų naujoms pareigoms?

– Žmonos vardas – Daivutė. Dirba Mažeikių seniūnijoje vyresniąja specialiste gyventojų deklaravimo klausimais. Pernai policijos generalinis komisaras manęs paklausė, ar sutikčiau dirbti didesniame komisariate nei Telšių apskrities vyriausiasis policijos komisariatas, kurio viršininku tada buvau. Ekspromtu atsakiau, kad tokį pasiūlymą vertinčiau kaip pasitikėjimą. O kai sutikau dirbti uostamiestyje, tą žinią žmona priėmė labai normaliai. Manau, viskas bus gerai, pora metų netruks praeiti. Kai dėl namiškių esi ramus, ir darbe labiau sekasi. Drauge gyvename 22 metus, pasitikime vienas kitu.

Vizitinė kortelė

Gimė 1970 m. liepos 1 d. Akmenėje.
1985 m. baigė Laižuvos aštuonmetę mokyklą.
1985–1989 m. mokėsi Klaipėdos žemės ūkio mokykloje.
1989–1991 m. tarnavo tarybinėje armijoje.
1991 m. pradėjo tarnybą Mažeikių rajono policijos komisariate.
1999 m. tapo Mažeikių rajono policijos viršininko pavaduotoju Viešajai policijai.
1998–2002 m. studijavo Lietuvos teisės universitete ir įgijo bakalauro diplomą.
2006 m. šiame universitete baigė teisės ir valdymo krypties magistro studijas.
2007 m. paskirtas Mažeikių rajono policijos viršininku.
2008–2014 m. dirbo Telšių apskrities policijos viršininku.