Medikų bendruomenėje „Da Vinci“ sistema vertinama ne tik kaip technologinė naujovė, bet ir kaip reikšmingas pokytis, galintis iš esmės keisti sudėtingų operacijų atlikimo galimybes. Pasak RKL vadovo Dariaus Steponkaus, robotinės chirurgijos sprendimai pirmiausia svarbūs dėl pacientų gydymo kokybės ir operacijų saugumo.
„Operuojant robotinės chirurgijos metodu eliminuojama dalis rizikų, galinčių turėti įtakos operacijos eigai ar rezultatui. Svarbu suprasti, kad pacientą operuoja ne robotas – operaciją atlieka chirurgas, valdantis robotinę sistemą. Technologija leidžia užtikrinti itin preciziškus judesius, sumažina netikslumų tikimybę ir padeda chirurgui dar tiksliau atlikti sudėtingas procedūras. Tai galima palyginti su pažangiomis pagalbinėmis sistemomis automobilyje, kurios kritinėse situacijose padeda išvengti klaidų“, – sako D. Steponkus.
Anot jo, robotinės chirurgijos metu mažėja komplikacijų bei nepageidaujamų chirurginių paklaidų rizika.
Plečiasi chirurgijos galimybės
Robotinė „Da Vinci“ sistema Respublikinėje Klaipėdos ligoninėje vertinama kaip nuoseklus žingsnis pažangios chirurgijos kryptimi. Specialistų teigimu, robotinės sistemos sparčiai integruojamos į pažangios chirurgijos praktiką.
Pasak D. Steponkaus, pažangių technologijų testavimas ir jų integravimas į gydymo procesus ligoninei svarbus ne tik kaip inovacijų diegimas, bet ir kaip ilgalaikė kryptis, siekiant užtikrinti aukščiausio lygio medicinos paslaugas regione.
„Technologijų pažanga tiesiogiai keičia pacientų gydymo galimybes ir gyvenimo kokybę. Matome, kad žmonės ilgiau išlieka aktyvūs, gyvena visavertiškesnį gyvenimą, o medicina tampa vis tikslesnė ir saugesnė. Tai natūrali šiuolaikinės sveikatos priežiūros raidos kryptis“, – teigia D. Steponkus.
Laukia ir iššūkių
RKL krūtinės chirurgas Vitalijus Dagilis pabrėžia, kad „Da Vinci“ sistema nėra vien techninė priemonė operacijoms atlikti. Anot jo, ši technologija iš esmės keičia požiūrį į chirurginio darbo kokybę.
„Didžiausią įspūdį paliko tai, kad kuriant šią sistemą labai aiškiai jaučiama pagarba tiek gydytojui, tiek pacientui. Viskas orientuota į tai, kad medikas galėtų dirbti ergonomiškai, užtikrintai ir koncentruotai. Įdiegus „Da Vinci“ sistemą gydymo įstaigoje, medicinos personalui taikomas nuoseklus ir griežtai reglamentuotas parengimas – nuo specializuotų mokymų ir praktinio pasiruošimo iki darbo su mentoriumi. Tik įvykdžius visus reikalavimus leidžiama savarankiškai atlikti operacijas“, – sako V. Dagilis.
Pasak V. Dagilio, sistema sudaro sąlygas nuosekliam chirurgų kompetencijų ugdymui skirtinguose profesinės patirties etapuose.
Anot V. Dagilio, ne mažiau svarbi ir vadinamoji pedagogika darbo vietoje – galimybė operacijos metu perduoti patirtį realiomis klinikinėmis sąlygomis. Robotinė sistema leidžia mažiau patyrusiems gydytojams dirbti prižiūrint kolegoms, o sudėtingesnius operacijos etapus prireikus gali perimti didesnę patirtį turintis chirurgas. Tai ne tik stiprina specialistų rengimą, bet ir padeda užtikrinti dar didesnį pacientų saugumą.
„Labai svarbus dalykas yra darbo vietos ergonomika. Daugelis chirurgų po ilgesnių ir sunkesnių operacijų jaučia nugaros, pečių skausmus, įtampą. Krūtinės chirurgijoje didesnė dalis operacijų būtent tokios ir yra. „Da Vinci“ robotinės sistemos darbo vieta lengvai pritaikoma patogiam ergonomiškam darbui, labai gera vaizdo kokybė, platesnės judesių operacijos metu galimybės. Juokaujame, kad ji atsirado labai laiku, kai sumažėjo jaunų žmonių chirurgijoje. Tai sistema, kuri leis ilgiau išlaikyti chirurginių specialybių profesinį aktyvumą“, – neabejojo V. Dagilis.
„Da Vinci“ sistema naudojama bendrojoje ir pilvo chirurgijoje, įskaitant endokrininę chirurgiją, krūtinės chirurgijoje, urologijoje, ginekologijoje, taip pat ir mažiau aptariamose srityse, tai ausų, nosies ir gerklės chirurgijoje, endoskopinėje chirurgijoje.
„Didžiausias iššūkis tikriausiai būtų įrangos ir sistemos kaina, tačiau norėčiau palinkėti mūsų administracijai drąsos įveikti jį. Būdų ir galimybių, neabejoju, galima rasti. Čia reikėtų paminėti ir apmokėjimo už paslaugas sistemą. Valstybinė ligonių kasa vis dar taiko labai inertišką apmokėjimo sistemą, kai sunkiausių ligonių gydymui tenka panaudoti pačios įstaigos rezervus vietoj to, kad būtų galima gerinti mokslinę ir materialinę bazę. Prioritetinės sritys labai dažnai lieka prioritetu tik popieriuje“, – nurodė V. Dagilis.
Darbas tarsi keturiomis rankomis
RKL Pilvo ir endoskopinės chirurgijos skyriaus chirurgas Laimis Bureninas pasakojo, kad išbandžius „Da Vinci“ itin nustebino intuityvus šios sistemos valdymas.
„Atrodo, kad labai nesunkiai, tarsi savo rankomis dirbtum paciento pilve, kai realiai viskas vyksta prie valdymo konsolės. Matomas vaizdas ekrane yra trimatis. Valdymas taip pat intuityvus, ypač lyginant su įprasta laparoskopija, kuri šiuo metu populiari. Naudojant šią sistemą, yra žymiai didesnės chirurginių instrumentų judesių galimybės, ploni chirurginiai instrumentai per mažus, apie penkių milimetrų pjūvelius, įvedami į paciento pilvą, o jų galai turi judrius „riešelius“, leidžiančius manevruoti visomis kryptimis. Viskas labai patogu“, – sakė L. Bureninas.
Anot jo, vienas chirurgas dirba tarsi keturiomis rankomis, nes vienu metu valdo net keturis instrumentus.
„Užtenka vieno chirurgo atlikti didelėms operacijoms. Įprastai didesnėms operacijoms, kad ir laparoskopinėms, reikia dar vieno ar dviejų chirurgų papildomai kaip asistentų, o čia galima vienam darbuotis“, – dalijosi L. Bureninas.
Anot specialisto, robotinės chirurgijos metu vaizdas yra išdidintas, o judesiai – labai tikslūs. Instrumentų judesių amplitudė yra mažesnė, tačiau chirurgo rankų valdymas išlieka itin preciziškas, nes netikslūs judesiai yra programiškai kompensuojami.
Trimatė vizualizacija palengvina audinių siuvimą, nes leidžia tiksliai matyti adatos padėtį gylyje ir erdvėje. Tai užtikrina didesnį saugumą, tikslumą, geresnę prieigą prie sunkiai pasiekiamų vietų ir efektyvesnę smulkių struktūrų bei kraujavimo kontrolę, todėl operacijų metu pacientai netenka mažiau kraujo.
Naujoji sistema – tobula
RKL gydytojas akušeris-ginekologas Michail Tarachovskij teigė, kad ši sistema leidžia tarsi turėti naujas rankas ir akis, nes chirurgas gali itin tiksliai valdyti instrumentus ir matyti operaciją visiškai kitaip nei įprastais metodais.
„Pliusas yra tas, kad robotinės chirurgijos metu judesiai tampa tikslesni, nes eliminuojamas žmogiškasis faktorius – rankų tremoras arba lengvas drebėjimas. Judesių atkartojimas su robotu yra daug švelnesnis, o reakcija į chirurgo veiksmus vyksta milisekundžių tikslumu, todėl užtikrinamas didelis judesių preciziškumas. Vienas didžiausių minusų – tai gana brangi sistema, nes tiek jos aptarnavimas, tiek techninis palaikymas ir instrumentai kainuoja daug. Vis dėlto kalbant apie sveikatą, sunku vertinti, kas yra brangu, o kas ne“, – svarstė M. Tarachovskij.
Anot M. Tarachovskij, mokymasis naudotis robotine chirurgija reikalauja daug laiko. Chirurgas turi atlikti tam tikrą operacijų skaičių, kad įgytų pasitikėjimą ir patirties. Vis dėlto, įrangos gamintojai suteikia mokymus, aprūpina reikalinga sistema ir užtikrina programinės įrangos palaikymą.
Lenkijoje jau naudojama apie šimtą „Da Vinci“ sistemų, o daugiausia jų turi JAV. Taip pat aktyviai jas naudoja Japonija, Pietų Korėja, Italija.
„Manau, kad netolimoje ateityje šioje srityje vis labiau bendradarbiausime su dirbtiniu intelektu. Tai bus dar vienas pagalbininkas, padėsiantis tiksliau nustatyti pažeidimų vietas, ypač onkologijoje, kai analizuojamos ląstelės, naudojant įvairius filtrus ar fluorescencines medžiagas, leidžiančias geriau jas identifikuoti. Čia yra naujos rankos ir naujos akys. Tai, kaip mes matome su robotu, su tokia kamera ir raiška, žmogaus akis to negali pamatyti. Dabartinės kameros dar ne visos tai leidžia, tačiau roboto kamera su aukšta raiška ir 3D vaizdu, mano akimis, yra mažas „kosmosas“, – sakė gydytojas.
Natūrali medicinos raidos kryptis
RKL otorinolaringologė Justina Auželytė pasakoja, kad su „Da Vinci“ sistema pirmą kartą susipažino dar internatūros metu Vokietijoje, kur ši technologija jau buvo taikoma įvairiose chirurgijos srityse – nuo urologinių iki abdominalinių operacijų.
„Manau, kad robotinė chirurgija yra natūrali medicinos raidos kryptis. Technologijos sparčiai tobulėja, o kartu keičiasi ir gydymo galimybės. Dirbtinis intelektas bei robotinės sistemos ateityje taps vis labiau įprasta chirurgijos dalimi. Šiandien dar esame pokyčio etape, tačiau akivaizdu, kad medicina juda būtent šia kryptimi“, – sako J. Auželytė.
Robotinių technologijų plėtra chirurgijoje šiandien jau siejama ne vien su technologiniu progresu. Kartu tai yra pokytis, apimantis chirurginio darbo organizavimą, specialistų rengimą, ergonomiką ir sudėtingų operacijų atlikimo galimybes. Nors Lietuvoje robotinė chirurgija dar tik įgauna pagreitį, pasaulinė praktika rodo, kad tokios sistemos palaipsniui tampa neatsiejama aukšto lygio chirurginės medicinos dalimi.
Naujausi komentarai