Nebedūlės sąvartyne

Europos šalyse atliekos deginamos jau 40 metų, o deginant susidarę pelenai ir šlakas senokai naudojami kelių tiesimui.

Klaipėdoje viename pirmųjų Lietuvos miestų atliekos deginti pradėtos prieš beveik 14 metų.

Per metus sudeginama po 250 tūkst. tonų atliekų, iš kurių lieka apie 80 tūkst. tonų pelenų ir šlako.

Iki šiol tiek pelenai, tiek šlakas buvo vežami į Klaipėdos regioninį sąvartyną Dumpiuose, nors jau seniai kalbėta, kad verta pagalvoti, kaip praktiškiau tai panaudoti.

Aktyviau įsitraukus Aplinkos ministerijai, atsirado viltis, kad pelenai ir šlakas nebedūlės sąvartyne.

"Sąvartynas buvo laikinas sprendimas. Visose šalyse, kurios atliekas tvarkingai tvarko, šlakas   yra viena žaliavų keliams tiesti ar statybinėms medžiagoms gaminti. Šlakas turi būti naudojamas, ir mes šiuo metu Jurbarko rajone kaip tik pradėjome tiesti tokį eksperimentinį kelią, kur naudojamas deginant atliekas susidaręs šlakas", – kalbėjo bendrovės "Fortum Klaipėda" atstovas Andrius Kasparavičius.

Sprendimo ieškojo seniai

A.Kasparavičius teigė, kad bendrovėje jau nuo 2013 m. svarstyta, kur tą šlaką panaudoti, buvo atlikta ne viena galimybių studija.

Jei ministerijos siūlymu bus sugriežtinti atliekų deginimo metu susidariusių nepavojingųjų pelenų ir šlako tvarkymo bei panaudojimo aplinkosaugos reikalavimai, pagaliau juos bus galima saugiai pritaikyti keliams tiesti ar statybos produktams gaminti.

"Mes jau seniai su Vilniaus Gedimino technikos universiteto mokslininkų pagalba siekėme, kad tas susidaręs šlakas būtų pripažintas statybine medžiaga. Todėl Aplinkos ministerijos ketinimai mus irgi  labai pradžiugino", – teigė Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro atstovas Arūnas Liubinavičius.

Ministerija laukia pasiūlymų

Siekdama paskatinti pelenų ir šlako atliekų panaudojimą, Aplinkos ministerija siūlo nustatyti, kad apdorotus pelenus ir šlaką galima panaudoti statinių statybai ir kaip atliekas, ir kaip chemines medžiagas, jeigu jos atitiks taršos normų reikalavimus.

Tai esą padėtų išvengti galimos oro ir grunto taršos kietosiomis dalelėmis, apsaugoti, kad pelenuose ir šlake susidariusios cheminės medžiagos nepatektų į požeminius bei paviršinius vandenis ir įgyvendinti žiedinės ekonomikos tikslus – kuo mažiau neapdorotų pelenų ir šlako atliekų šalinti sąvartynuose.

Šis pasiūlymas buvo pateiktas visuomenei svarstyti, o gavus nemažai atsiliepimų projektas yra atnaujintas ir teikiamas pakartotiniam derinimui.

Pastabų ir pasiūlymų Aplinkos ministerijoje laukiama iki liepos 22 d.