Tingėjo nešti namo

Europos pagalbos labiausiai skurstantiems asmenims fondo parama maisto produktais pradėta dalyti prieš savaitę.

Pasak labdaros ir paramos fondo "Maisto bankas" Klaipėdos padalinio vadovo Raimondo Danupo, šį kartą krepšeliai buvo gana solidūs.

Pakete – po vieną pakuotę makaronų, grikių kruopų, kiaulienos konservų, konservuotų daržovių sriubos, konservuotų pupelių, avižinių sausainių ir greito paruošimo avižų košės.

Tačiau, panašu, šiais produktais patenkinti ne visi paramos gavėjai.

Vaizdas, kurį užfiksavo stotelėje Šilutės plente, šalia prekybos centro "Deco", autobuso laukusi 76 metų klaipėdietė šokiravo ir privertė susimąstyti, ar daliai skurstančiųjų tikrai reikalinga parama, ar tai nėra tiesiog resursų švaistymas.

Ketvirtadienį apie 11 val. čia atėjo dvi moterys, nešdamos maišus, kuriuose buvo nemokamai gauti maisto produktai.

Pasak pensininkės, jos nešulius pasidėjo ant suoliuko. Viena pradėjo raustis maiše ir traukti pakuotes su avižų kruopomis.

"Pirmiausia pasiūlė pastarąsias savo draugei, tačiau ši atsisakė. Paaiškino, kad pati gavo ir jai užteks. Siūlė ir man, bet ir aš atsisakiau", – pasakojo klaipėdietė.

Tada, anot pensininkės, moteris, daug negalvojusi, sumetė avižines kruopas į šiukšlių dėžę.

Pasakė, kad jos vaikai nevalgo, kam tempti namo, ir viską išmetė.

"Gal septynis pakelius. Pasakė, kad jos vaikai nevalgo, kam tempti namo, ir viską išmetė", – teigė klaipėdietė.

Gyrėsi turinti pinigų

Pensininkė pasakojo, kad paramą gavusios moters elgesys ją tiesiog šokiravo.

"Kam reikia imti, jei tau nereikia? Ir dar taip demonstratyviai išmesti tiesiog autobusų stotelėje... Juk yra žmonių, kurie sunkiai verčiasi, ir bet koks maistas jiems tampa išsigelbėjimu", – dėstė gyventoja.

Anot klaipėdietės, maisto produktus išmetusi moteris – apie 40 metų, vidutinio kūno sudėjimo, neaukšta. Jos plaukai – iki pečių, tamsiai rudi.

"Moteris buvo kalbi. Važiavome tuo pačiu autobusu. Ji pasakojo, kad augina keturis vaikus. Atviravo, jog neseniai pardavė sodą, pinigų turi, bet neskuba išleisti. Tai kaip ji paramą gauna, jei pinigų turi?" – svarstė pensininkė.

Tai kaip ji paramą gauna, jei pinigų turi?

Pasak klaipėdietės, maisto produktus išmetusi moteris išlipo prie vadinamosios 3-iosios poliklinikos. Tvirtino, kad gyvena Debreceno gatvėje.

Klaipėdietė pasakojo, kad būtų paėmusi kruopas, bet pati turėjo sunkių maišų.

"Būčiau atidavusi tiems, kam reikia, arba bent į kaimą nuvežčiau gyvuliams. Vis nenueitų perniek. Imti iš šiukšlių dėžės kažkaip nepatogu, kad ir labai reikia", – atkreipė dėmesį pensininkė.

Dienraščio "Klaipėda" fotografas tą pačią dieną nuvyko į klaipėdietės nurodytą stotelę. Šiukšlių dėžėje tebepūpsojo išmestos kruopos. Penki pakeliai.

Paėmė visai šeimai

Pasak "Maisto banko" Klaipėdos padalinio vadovo R.Danupo, "Maisto bankas" tėra tik tarpininkas tarp Europos pagalbos labiausiai skurstantiems asmenims fondo ir paramos gavėjų.

"Mes suburiame savanorių komandą, kuri padeda išdalyti maisto produktų krepšelius tiems, kam priklauso. Sąrašus sudaro ir pateikia savivaldybė", – patikino vadovas.

R.Danupas tik apgailestavo dėl gautus produktus išmetusios moters elgesio: "Liūdna girdėti tokius dalykus. Tai yra maisto, mokesčių mokėtojų pinigų švaistymas."

Klaipėdoje yra 901 šeima, kuriai priklauso parama maisto produktais. Iš viso 1 544 asmenys. Kiekvienam tenka po vieną krepšelį. Akivaizdu, kad moteris pasiėmė maisto produktus už visą šeimą.

R.Danupas atkreipė dėmesį, kad nemažai daliai skurstančiųjų trūksta socialinių įgūdžių.

"Gal dėl to taip žmogus pasielgė. Gal turi ir kokį sutrikimą. Vien tai, kad nuėjo 300–400 metrų iki stotelės, o tada išmetė, bet neparsivežė namo, rodo situacijos nesuvokimą", – svarstė vadovas.

Galėjo palikti prie durų

Klaipėdietės papasakota situacija šokiravo ir Klaipėdos savivaldybės Socialinės paramos skyriaus vedėją Audronę Liesytę.

"Jei žmogus žino, kad nevalgys, galėjo neimti to produkto. Prievolės juk nėra. Palik prie "Maisto banko" durų, ir tiek. Kitas žmogus paims. Gali ir kaimynei padovanoti. Net iš parduotuvės nereikia pirkti maisto produkto, jei manai, kad nevalgysi", – akcentavo vedėja.

Išgirdusi, kad šiukšlių dėžėje atsidūrė greito paruošimo avižų košė, A.Liesytė atsakė: "Fantastiška košė. Valgome kiekvieną rytą."

Vedėjos teigimu, neuždirbantis žmogus ir lieka neuždirbančiu, nes nemoka nei dirbti, nei uždirbti, nei skaičiuoti, kas turi vertę.

"Net ir tai, ką gauna, nemoka taupiai ir efektyviai naudoti, savęs išlaikyti. Tai parodo toks keistas elgesys. Sakyčiau, produktas penkerius metus prastovėjęs, netinkamas naudoti. Net ir tokių žmonės stengiasi neišmesti. Atiduoda gyvūnams. O čia – pagamintas šiemet, ilgiausias vartojimo terminas", – stebėjosi vedėja.

Skurstantiesiems sunku įtikti?

Pasak R.Danupo, daliai paramą gaunančiųjų sunku įtikti. Maisto paketus dalijantiems savanoriams tenka išklausyti pačių įvairiausių priekaištų.

"Vienam grikiai nepatinka, kitam pilno grūdo makaronai neestetiškai atrodo, nes rusvos spalvos. Savanoriai dirba neatlygintinai ir dar turi klausytis priekaištų. Tas, kuris tikrai alkanas, nuoširdžiai padėkoja, tačiau išsiliejančių pasitaiko", – pasakojo vadovas.

R.Danupo teigimu, būna atvejų, kai žmonės atsiimdami pasako, kad vieno ar kito produkto nevalgys.

Tada savanoriai paaiškina, kad gali atiduoti kaimynui ar kam nors kitam, o šis atsidėkodamas gal atsilygins kitu maisto produktu.

"Privalome atiduoti žmogui visą paketą. Kontroliuoti ar aiškinti mes negalime", – sakė vadovas.

Būna, kad kai kurie apskritai neateina pasiimti krepšelio. Per metus "Maisto bankas" išdalija per 4 tūkst. paketų. Likutis siekia apie tūkstantį.

"Produktų lieka tikrai daug. Nuo šių metų įsigaliojo taisyklė – jei žmogus per metus du kartus nepasiima maisto krepšelio, jis išbraukiamas iš paramos gavėjų sąrašų. Taip siekiama sumažinti liekančio maisto kiekius", – pabrėžė vadovas.

Likę produktai turi būti atiduodami maisto gamybai organizacijoms, kurios rūpinasi nepasiturinčiais žmonėmis. Tai – labdaros valgyklos, dienos centrai.

Parama atsidūrė turguje

Kai kurie skurstantieji parduoda maistą, kurį gauna nemokamai.

R.Danupas tvirtino, kad tokių situacijų yra buvę ir Klaipėdoje.

"Konkrečių faktų ir įrodymų neturiu, bet tokios žinios vis pasigirsta. Iš patirties galiu pasakyti, jog yra žmonių, kurie taip elgiasi", – teigė vadovas.

R.Danupas prisiminė, kad prieš kelerius metus buvo atvejis, kai vieni pirmųjų maistą pasiėmusieji netrukus jau buvo jį pasidėję ant prekystalio netoliese esančiame turgelyje.

"Keitė į grynuosius ar alkoholį. Tokie atvejai pykdo visuomenę. Tikrai elgiamasi neteisingai. Tačiau kiekvienas žmogus, pasiėmęs krepšelį, gali su juo daryti, ką nori. Kai kurie žmonės nesugeba vertinti to, ką gauna", – apgailestavo vadovas.

R.Danupas pabrėžė, kad taip niekada nepasielgtų tvarkinga, dirbanti, bet tikrai sunkiai besiverčianti šeima, kuri paramos negauna.

Vadovas prisiminė, kad praėjusiais metais teko atsakinėti į skundą, kurį gavo savivaldybė.

Moteris nurodė, kad yra "miestietiška miestietė" ir nemoka naudotis morkomis, kurias gavo kartu su Europos pagalbos labiausiai skurstantiems asmenims fondo produktais.

Buvo tokių, kurie ėmė, kad tik paimtų, o paskui išmesdavo.

"Morkas iš ūkininkų siūlėme kaip papildomą paramą. Žmonės galėjo imti, jei vartos. Tai buvo nurodyta ir skelbime. Savanoriai net klausdavo, ar žmonės tikrai suvartos pasiimtą kiekį. Buvo tokių, kurie ėmė, kad tik paimtų, o paskui išmesdavo", – neslėpė R.Danupas.

Pasak A.Liesytės, kam skirti paramą maisto produktais, numato Socialinės apsaugos ir darbo ministerija. Vienas pagrindinių kriterijų – mažos pajamos.

Kam teikiama parama

Parama maistu iš Europos pagalbos labiausiai skurstantiems asmenims fondo teikiama gyventojams, gaunantiems socialines pašalpas mokiniams, globojamiems šeimose vaikams ir asmenims nuo 18 metų, kuriems paskirta globos (rūpybos) išmoka, bei tiems, kurių vidutinės mėnesio pajamos vienam asmeniui neviršija 1,5 valstybės remiamų pajamų dydžio – 153 eurų.

Asmenys, kurių vidutinės mėnesio pajamos yra didesnės nei 1,5 valstybės remiamų pajamų dydžio, bet neviršija 2 dydžių – 204 eurų, jei bent vienas iš kartu gyvenančių asmenų yra neįgalus, sulaukęs senatvės pensijos amžiaus, augina vaikus, patiria socialinę riziką ir kreipimosi metu yra socialinės priežiūros paslaugų gavėjas, prieglobsčio prašytojas ar gavęs prieglobstį.

Dabar dalijami krepšeliai asmenims, kurie prašymus pateikė iki sausio 25 d.

"Maisto banko" sandėliuose darbo dienomis nuo 10 iki 13 val. parama maistu bus dalijama iki vasario 24 d. Nespėjusieji pasiimti iki minėtos datos bus laukiami ir iki kovo 3 d., tačiau reikia susitarti iš anksto dėl laiko.

Nespėjusieji pateikti prašymo paramai gauti gali tą padaryti kitiems dalijimams. Artimiausias dalijimas vyks balandį. Prašymus galima pateikti iki kovo 14 d. Klaipėdos savivaldybės Socialinių išmokų poskyryje.

Šiemet pateiktas prašymas galioja iki metų pabaigos.