Teisininkai: paskirta neteisėtai

Viešojoje erdvėje garsėjantis pasisakymais apie itin sudėtingas nekilnojamojo turto sąlygas ir socialinių būstų stygių Neringoje, D.Jasaitis, net dar ir nebūdamas meru, mėgavosi išskirtine prabanga.

Jis realiai du dešimtmečius valdė du valstybinius butus.

Pirmąjį būstą šis politikas yra gavęs 1997 m., kai trumpai padirbėjo Kuršių nerijos miškų urėdijoje.

Mero biografijoje pažymėta, jog Kuršių nerijos nacionalinio parko miškų urėdijoje darbininku miškininku D.Jasaitis dirbo 1995–1996 m.

Po metų vyras gavo vieno kambario žinybinį butą.

Vien peržvelgus šio buto atitekimo D.Jasaičiui istoriją jau kyla klausimų.

Jei D.Jasaitis miškininko karjerą baigė 1996 m., kaip urėdija 1997 m. galėjo suteikti gyvenamąjį būstą asmeniui, tuo metu jau nedirbusiam urėdijoje?

Panašu, jog D.Jasaitis ypatingai prakaito neliejo eidamas miškininko padėjėjo pareigas.

Tuo metu D.Jasaitis jau vadovavo žvejybos įmonei "Edita", dirbo jos direktoriumi ir veikiausiai dažniau rankose laikė rūkytas žuvis nei miškininko pjūklą.

Bylinėjimosi metu Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos teisininkai teismui teiktuose argumentuose pažymėjo: "Tai leidžia teigti, kad butas atsakovui paskirtas neteisėtai. Kasatoriaus ir atsakovo niekada nesiejo santykiai, kurie pagrįstų nekomercinės nuomos sutarties sudarymą."

Gavo antrą būstą

Būsimasis meras įkurtuves Preiloje esančiame bute galėjo švęsti 1997-ųjų sausį. Būstas tuomečiam žvejybos įmonės direktoriui D.Jasaičiui išnuomotas sausio 28 d.

Šis butas priklauso valstybiniam butų fondui, neįregistruotas kaip tarnybinis, jį nuo 1997 m. sausio 31 d. patikėjimo teise valdė miškų urėdija, o vėliau – Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcija.

Po trejų metų, apie 2000-uosius, D.Jasaitis gavo dar vieną butą, šį kartą priklausantį Neringos savivaldybei.

Šiuos du nekilnojamojo turto objektus, kurių raktai žvangėjo D.Jasaičio kišenėje, teskiria geras puskilometris, jie yra toje pačioje gatvėje.

Pats D.Jasaitis dienraščiui yra aiškinęs, jog antrasis butas jam buvo suteiktas dėl to, jog tuo metu su buvusia žmona augino du vaikus.

"Savivaldybės būstas suteiktas kaip keturių asmenų šeimai, stovėjusiai eilėje būstui gauti. Būstas, kuriame tada gyveno šeima, siekė vos daugiau nei 20 kv. metrų ir šeimai buvo per mažas", – situaciją yra komentavęs D.Jasaitis.

Nesutiko išsikraustyti

D.Jasaitis šiuo metu yra vedęs antrą kartą ir gyvena su žmona Kristina jos bute.

Savivaldybei priklausančiame bute, kuris anksčiau buvo suteiktas Jasaičių šeimai, gyvena D.Jasaičio pirmoji žmona Indrė.

Kas pastaraisiais metais gyveno vieno kambario D.Jasaičio bute, nėra aišku. Neringos meras į šį dienraščio klausimą nepanoro atsakyti.

Tačiau savo teises į šį butą D.Jasaitis aršiai gynė teismuose.

Šio buto klausimas buvo prisimintas 2006 m., kai Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcija susivokė, jog neturi būstų, kuriuose galėtų apgyvendinti direkcijos darbuotojus, o D.Jasaitis direkcijai priklausančiu turtu naudojosi, kai pats jau nedirbo šioje įstaigoje.

Direkcija 2006 m. rugsėjo 7 d. išsiuntė D.Jasaičiui raštą dėl gyvenamosios patalpos nuomos sutarties nutraukimo nuo 2007 m. sausio 7 d., tačiau D.Jasaitis nesutiko apleisti patalpų.

Ginčas dėl šio nekilnojamojo turto persikėlė į teismus.

2008 m. spalio 27 d. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas neskundžiama nutartimi konstatavo, jog šio buto nuomos sutarties su D.Jasaičiu negalima nutraukti ir esą visai nesvarbu, jog dešimtmetį šis asmuo nebedirba nei miškų sektoriuje, nei aplinkosaugos srityje.

"Darbo santykių neegzistavimo faktas šiai aplinkybei konstatuoti lemiamos įtakos neturi. Sudaryta nekomercinėmis sąlygomis nuomojamų gyvenamųjų patalpų nuomos sutartis savaime, be sutarties pakeitimo, nesitransformuoja į nuomos komercinėmis sąlygomis sutartį. Nustačius, kad gyvenamosios patalpos nuomos sutartimi nebuvo nuomojamos komercinėmis sąlygomis, Civilinio kodekso 6.614 straipsnio nuostatos tokiai sutarčiai netaikytinos", – nutartyje paaiškino teismas.

Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos teisininkai teismų metu atkreipė dėmesį, jog šioje byloje pagrindiniu argumentu tapusi Civilinio kodekso nuostata neapima visų gyvenimo sričių.

"Akivaizdu, kad CK nėra aiškiai reglamentuojama, kokia tvarka turi būti nutraukiama neterminuota nuomos sutartis, sudaryta valstybės institucijos ir fizinio asmens, kuris nėra šios institucijos darbuotojas", – minima atsiliepimuose teismui.

Reikia rūsio

Tačiau, nors ir teismų sprendimai buvo palankūs D.Jasaičiui, valstybėje keitėsi požiūris į valstybinių institucijų valdomą nekilnojamąjį turtą.

Kuršių nerijos nacionalinio parko valdomą būstą nuspręsta perduoti valstybės įmonei Turto bankui  ir parduoti aukcione.

Tačiau ir šis procesas užtruko.

Paaiškėjo, jog su Kuršių nerijos nacionaliniu parku ėmė bylinėtis D.Jasaičio šeima.

D.Jasaičio butas yra už jo artimų giminaičių buto sienos. Šiame name iš viso yra trys butai. Du iš jų valdo Neringos mero šeima.

Paprastai tariant, mero giminaičiai apsižiūrėjo, jog Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos butui, kuriame gyveno D.Jasaitis, priklauso 80,65 kv. m rūsio patalpų.

Aiškėja, jog tos pačios rūsio patalpos buvo įregistruotos tiek privačių asmenų, tiek ir Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos vardu.

Kol vyko teismo procesas, Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. sausio 10 d. nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės D.Jasaičio butui.

Klaipėdos apylinkės teismas šių metų kovo 26 d. nutartimi iš dalies tenkino gyventojų ieškinį.

Teismas panaikino Registrų centre esantį įrašą, jog Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos butui priklauso 80,65 kv. m rūsio patalpos.

Nors byla nagrinėta viešame teismo posėdyje, joje siekta Lietuvos Respublikos vardu registruoto turto dalies, o šis procesas darė įtaką viešojo asmens, Neringos mero, iškeldinimo procesui, D.Jasaitis nepanoro komentuoti situacijos, prisidengdamas Asmens duomenų įstatymu.

Kur yra raktai?

Dienraštis "Klaipėda" raštu siuntė ir daugiau klausimų Neringos merui D.Jasaičiui.

Buvo klausiama: kas gyvena mero bute, ar valstybinio buto perdavimas vyksta sklandžiai, kada numatyta jį perduoti, ar meras nereikš teisinių pretenzijų, o gal žada pirkti šį butą aukcione?

Tačiau Neringos vadovas nepanoro komentuoti situacijos, aiškindamas, jog visus klausimus reikėtų adresuoti Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijai.

Šio parko direktorė Aušra Feser patikino, jog raktai nuo buto vis dar yra D.Jasaičio kišenėje.

"Aišku, kad meras turi raktus. Kas daugiau gali turėti? Nors nemanau, kad jis ten gyvena. Mes perdavėme butą su visa neterminuota nuomos sutartimi ir su gyventoju. Jei nebūtų sutarties, kurios negalime nutraukti, gal dar būtume pasilaikę butą", – aiškino A.Feser.

Tačiau kodėl per tris mėnesius po teismo nutarties įsiteisėjimo buto perdavimo procedūra neįvykdyta, A.Feser negalėjo atsakyti.

"Dabar jau kamuoliukas mūsų pusėje. Mes turėjome paruošti raštą Turto bankui. Artimiausiu metu tai padarysime", – žadėjo A.Feser kuri, beje, kaip ir Neringos meras D.Jasaitis, yra Neringos tarybos narė.

Aišku, kad meras turi raktus. Kas daugiau gali turėti?

Skelbs aukcioną

Turto banko Komunikacijos vadovas Tomas Bagdonas tikino, jog šis Preiloje esantis butas įtrauktas į valstybės parduodamo turto sąrašą ir iš tiesų Turto bankui yra perduotas su gyventoju.

"Jo valdytojas – Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcija. Iki šių metų balandžio 29 d. patalpoms buvo taikomos laikinosios apsaugos priemonės. Įsiteisėjus Klaipėdos apylinkės teismo nutarčiai, Turto bankas artimiausiu metu planuoja organizuoti buto perėmimą. Perėmus objektą, kaip ir kitais atvejais, yra sutvarkomi dokumentai, taip pat užsakomas nepriklausomas turto vertinimas, kuriuo vadovaujantis yra nustatoma pradinė parduodamo objekto kaina. Pats turtas yra parduodamas viešojo aukciono būdu per aukcionų sistemą", – paaiškino T.Bagdonas.

Kada bus paprašyta D.Jasaičio grąžinti buto raktus, dar nėra aišku.

"Šiuo metu kartu su Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcija vyksta dokumentų tvarkymas ir buto perdavimas. Visas procesas sklandus, būsto gyventojas bendradarbiauja, o pats perėmimas įvyks artimiausiu metu. Būsto perėmimas vyksta kartu su gyventoju. Iš karto po perėmimo butas bus pardavinėjamas viešojo aukciono būdu. Dažniausiai butas pradedamas pardavinėti per tris mėnesius nuo perėmimo, nebent atsiranda aplinkybių, kurios nuo mūsų nepriklauso, pavyzdžiui, nesutvarkyti žemės dokumentai", – teigė T.Bagdonas.