Ruošėsi aukcionui

Neringos meras D.Jasaitis visuomenės dėmesio dėl Preiloje nuomojamo būsto sulaukė dėl to, kad politikas vienu metu valdė net du, vaizdžiai tariant, valstybinius butus.

23 kv. metrų ploto būstą vyras nuomai gavo iš Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos, kai trumpai dirbo girininkijoje.

Apie 2000-uosius D.Jasaitis gavo ir antrą butą. Šio būsto vyras prašė Neringos savivaldybės. Tačiau, gavęs erdvesnį, tinkamą šeimai, auginusiai du vaikus, kito žinybinio buto vyras neatsisakė.

Įvykiai klostėsi netgi priešingai, D.Jasaitis teismuose aršiai kovėsi dėl šio būsto. Vyras įrodė turįs teisę į butą ir niekam nepavyko nuneigti 1997 m. su D.Jasaičiu sudarytos buto nuomos sutarties.

Kainos: būsto pardavimo kainos Neringoje pasiekė neregėtas aukštumas – už kvadratinį metrą prašoma nuo 3,2 iki beveik 9 tūkst. eurų. (Vytauto Liaudanskio nuotr.)

Neringos meras iš šio buvo buvo pradėtas krapštyti tik tuomet, kai Valstybės kontrolė ėmė akcentuoti, kad valstybei laikas atsisakyti žinybinių butų ir žinybinių poilsinių.

2019 m. Turto bankas perėmė šį turtą iš Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos. Buvo ruošiamasi jį parduoti aukcione.

Turtą perdavė savivaldybei

Tačiau ir šį kartą Neringos merą aplankė pavydėtina sėkmė – būstą nuspręsta perduoti Neringos savivaldybei, kurios vadovas ir yra D.Jasaitis.

„2019 m. rugpjūčio mėnesį Turto bankas iš Kuršių nerijos Nacionalinio parko direkcijos perėmė 23,13 kv. m gyvenamąjį butą Preiloje. Šį butą iš tiesų planuota parduoti viešame aukcione, buvo tam ruošiamasi, tvarkomi buto kadastro duomenys bei rengiami kiti dokumentai. Tačiau dar 2018 m. buvusi vyriausybė pavedė Finansų ministerijai išnagrinėti valstybės gyvenamųjų patalpų perdavimo savivaldybių nuosavybėn galimybes, siekiant atsisakyti valstybei priklausančio gyvenamosios paskirties nekilnojamojo turto, kuris nėra būtinas valstybės funkcijoms vykdyti. Dėl šios priežasties viso tokios paskirties turto pardavimai, kuriuos vykdė Turto bankas, buvo sustabdyti, iki bus priimti sprendimai dėl jo perdavimo savivaldybėms“, – situaciją komentavo Turto banko Komunikacijos skyriaus komunikacijos konsultantė Jolita Skinulytė-Niakšu.

Tvarkos: Neringos tarybos nariui D.Mikeliui kilo klausimų – kodėl savivaldybė sutinka turimus būstus parduoti tokia kaina, už kurią nė vienas statybininkas nesutinka imtis būsto statybų. (Vytauto Liaudanskio nuotr.)

Įgyvendindama minėtą Vyriausybės pavedimą, 2020 m. gegužę Finansų ministerija 47 savivaldybėms pateikė pasiūlymus dėl valstybės gyvenamosios paskirties nekilnojamojo turto, kuris galėtų būti perduotas savivaldybių nuosavybėn.

Savivaldybės, įvertinusios gautus pasiūlymus, informavo Finansų ministeriją, kokius iš pasiūlytų perduoti gyvenamosios paskirties nekilnojamojo turto objektų sutiktų perimti savo nuosavybėn.

„Neringos savivaldybė išreiškė norą perimti nekilnojamąjį turtą, esantį Preilos gatvėje, Neringoje. Turto bankas 2020 m. rugpjūčio mėnesį informavo savivaldybes, kad sutinka perduoti gyvenamosios paskirties valstybės nekilnojamąjį turtą jų nuosavybėn. Savivaldybės buvo paprašytos pateikti tarybų sprendimus dėl sutikimo perimti valstybės nekilnojamąjį turtą. Neringos savivaldybės taryba 2020 m. rugsėjo 24 d. priėmė sprendimą, kuriuo sutiko perimti nekilnojamąjį turtą savivaldybės savarankiškajai funkcijai vykdyti t. y. paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti“, – įvykių chronologiją priminė J.Skinulytė-Niakšu.

2021 m. kovo 31 d. Vyriausybės nutarimu 16-ai savivaldybių buvo perduoti 35 gyvenamosios paskirties objektai.

„Atkreipiame dėmesį, kad Vyriausybė, perduodama gyvenamosios paskirties objektus, nurodė konkrečias savivaldybės savarankiškąsias funkcijas, kurioms vykdyti toks turtas yra perduodamas. Tarp jų ir savivaldybės tarybos sprendime nurodytai funkcijai, t. y. paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti teikimas įstatymo nustatyta tvarka. Todėl Neringos savivaldybė gautą turtą turėtų naudoti konkrečiai funkcijai, kuri buvo nurodyta tiek savivaldybės tarybos sprendime, tiek ir Vyriausybės nutarime“, – akcentavo J.Skinulytė-Niakšu.

Logika: Neringos vicemeras N.Lendraitis, sulaukęs klausimo apie socialinio būsto įsigijimą, pareiškė, kad savivaldybė nebūtinai turi nupirkti gyventojams socialinius butus – iš valstybės galima ir taip gauti senų pastatų, o į juos beliktų sukišti pinigus renovavimui. (Vytauto Liaudanskio nuotr.)

Kvadrato kaina stebina

Visų Neringoje šiuo metu paramos būstui prašančių asmenų poreikiai nėra patenkinti, buto laukia ilga eilė nidiškių.

O štai D.Jasaičiui pasisekė. Vieną savivaldybės skirtą butą vyras po skyrybų paliko pirmajai žmonai, o šiuo metu D.Jasaitis gyvena antrosios žmonos privačiame būste.

Vis dėlto šią gegužę Neringos meras D.Jasaitis Neringos savivaldybės administracijos direktoriui Egidijui Šakaliui pateikė prašymą, kuriuo prašė parduoti jam Preiloje esantį butą, kurį jis nuomoja nuo 1997 m.

Buvo užsakytas turto vertinimas, kurį atliko buvusi E.Šakalio darbovietė – įmonė Registrų centras.

23 kv. metrų ploto butas įvertintas 65,9 tūkst. eurų suma. Prie kainos pridėti ir beveik 288 eurai – tiek kainavo turto vertinimas.

Registrų centras šio buto kvadratinį metrą įkainojo 2 849,11 euro.

Tokia nekilnojamojo turto vertė gerokai stebina. Peržvelgus šiuo metu parduodamų būstų kainas Neringoje, matyti, kad už vieną kvadratinį metrą gyvenamojo ploto nė vienas pardavėjas neprašo mažiau nei trijų tūkstančių eurų.

Įprasta rinkos kaina dabar – 4–6 tūkst. eurų už kvadratą. Už tam tikrus objektus prašoma net iki 8–9 tūkst. eurų už kvadratą.

Portalo „aruodas.lt“ duomenimis, šiuo metu Neringoje už vieno kambario butą prašoma dvigubai daugiau, nei buvo įvertintas D.Jasaičiui nuomotas butas.

Pavyzdžiui, Juodkrantėje, Kalno gatvėje, vos 20 kv. m ploto butas parduodamas už 130 tūkst. eurų. Už vieną kvadratą prašoma 6,5 tūkst.

Pervalkoje 21 kv. m ploto vieno kambario butas parduodamas už 98 tūkst. eurų.

„Tikrai čia viskas gerai?“

Išeitų, kad savivaldybė merui butą siūlo nusipirkti kur kas pigiau nei rinkoje, o kokį būstą Neringos valdžia žada pasiūlyti tiems, kurie laukia eilėje?

„Čia ir yra visa esmė. Parduodame labai pigiai, kad paskui nupirktume labai brangiai? Ką mes nupirksime tiems, kurie metų metus būsto laukia? O gal pastatyti sugebėsime, gavę 66 tūkst. eurų? Man kyla klausimų ir dėl to, kur tiksliai gautos lėšos nuguls? Bendrai į biudžetą? Gautos lėšos turi būti panaudotos tikslingai – socialiniam būstui įgyti“, – nuomonę išsakė Neringos savivaldybės tarybos narys Dovydas Mikelis.

D.Jasaičio buto pardavimo epopėja – ne vienintelis pavyzdys. Neringos savivaldybės administracija jau kelis mėnesius tarybos prašo tvirtinti nemažai butų pardavimų.

„Šiuo metu Neringoje už kvadratinį metrą pirkėjai pasiruošę pakloti 6 ar 7 tūkst. eurų ar net daugiau. Viską perka internetu ir užsimerkę. O mes pastarųjų tarybos posėdžių metu tik butus ir pardavinėjame. Man kyla klausimų. Butai, kurie yra šimtas metrų nuo marių krantų ar pačiame Nidos centre, pardavinėjami po du tris tūkstančius už kvadratą. Tikrai čia viskas gerai?“ – stebėjosi D.Mikelis.

Laukiančiųjų sąrašas netrumpėja

Klausimų kilo ir Vyriausybės atstovų įstaigos vadovei Daivai Kerekeš, ji neiškentė ir paprašė žodžio Neringos tarybos posėdyje, kuris vyko praėjusį trečiadienį nuotoliniu būdu. Jame ir buvo svarstomas D.Jasaičio buto pardavimo klausimas.

Labai gerai pažįstu D.J.

Vyriausybės atstovų įstaigos vadovė pripažino, kad įstatymas leidžia ilgiau nei penkerius metus butą nuomojusiam asmeniui teikti prašymą dėl buto pardavimo, tačiau Neringos politikams D.Kerekeš turėjo pastabą.

„Yra teisė įsigyti nuomojamą būstą, tačiau labai prašyčiau tarybos narių atkreipti dėmesį, kad turite užtikrinti teises ne tik tų, kurie kreipiasi dėl būsto pardavimo, bet ir tų asmenų, kurie laukia socialinio būsto. Ir tikrai tokį sąrašą jūs dar turite, jis netrumpėja“, – į politikų sąžinę beldėsi D.Kerekeš.

Vyriausybės atstovų įstaigos vadovė priminė, kad pinigai, gauti už butų pardavimą, turėtų būti naudojami tikslingai.

Į posėdį pavėluotai įsijungęs D.Jasaitis patikino, kad Neringos valdžia turi kur investuoti.

„Kad tik pinigai nenuvertėtų. Turime iš Vyriausybės gavę pastatą, esantį Miško g. 4. Turime statybos leidimą socialinio būsto statybai Preiloje, bet rangovų neturime. Taryba patvirtino dviejų tūkstančių eurų sumą už kvadratą, bet nė vienas statybininkas nesutiko už tiek statyti. Tai reiškia, kad teks prašyti didinti sumą statybai. Ir statysime. Jei nepasikeis situacija, statysime rudenį“, – džiaugėsi D.Jasaitis.

Neringos meras viso posėdžio metu laidė juokelius. Tačiau priartėjus prie D.Jasaičio buto pardavimo klausimo, pareiškė nusišalinantis nuo klausimo svarstymo.

„Nes labai gerai pažįstu D.J. (Darių Jasaitį – A.A.)“, – pajuokavo Neringos meras.

Dar prieš balsavimą tik vienas tarybos narys, nepartinis Arvydas Mockus pareiškė susilaikysiąs.

Liberalė Agnė Jenčiauskienė teiravosi, kiek butų šiemet Neringos savivaldybė pardavė ir kada gautų sumų sulauks biudžetas?

Savivaldybės Biudžeto skyriaus vedėja Janina Kobozeva tikino, kad šiemet į biudžetą pateko 304 tūkst. eurų, gautų už parduotus būstus. Jie bus naudojami pagal tikslinę paskirtį.

Parduos pigiai, pirks brangiai?

Iš viso Neringos savivaldybė turi 81 būstą. Socialinio būsto nevalia parduoti, nuomininkai privatizuoti gali tik savivaldybės būsto statusą turinčius objektus.

Peržvelgus dokumentus, matyti, kad iš 81 savivaldybei priklausančios patalpos sąrašo nuspręsta parduoti kone pusę.

Šiuo metu skelbiama, kad į parduodamo būsto sąrašą įtraukti 44 būstai. Kai kur tais pačiais adresais numatyta parduoti po kelis butus.

Taikos gatvėje, kuri yra pačiame Nidos centre, esančiame name gali būti parduota net 14 butų.

Name Purvynės gatvėje gali būti parduoti aštuoni butai.

Neringos tarybos narys, konservatorius Laurynas Vainutis posėdžio metu pastebėjo, kad savivaldybė pardavinėja butus po du tūkstančius už kvadratą, už tokią sumą nerasdama statybininkų.

„Mes parduodame už du, o norime nupirkti už tris tūkstančius?“ – stebėjosi politikas.

Į repliką sureagavo vicemeras Narūnas Lendraitis.

„Mes nebūtinai turime pirkti, mes iš valstybės galime gauti, pritaikyti, tvarkyti ir skirti socialiai remtiniesiems“, – aiškino N.Lendraitis.

Tarybos nariui L.Vainučiui kilo klausimų ir dėl pardavinėjamo būsto vertę nustatinėjusios įmonės „Inreal“.

„Turto vertintojas, sakote, yra nepriklausomas, bet įmonė turi turto vystytojo Neringoje statusą. Tai kiek Neringoje vystytojas yra nepriklausomas?“ – klausė tarybos narys.

Atsakymą pateikė savivaldybės administracijos direktorius E.Šakalys.

„Nuo Naujųjų metų šį konkursą laimėjo Registrų centras ir jis atlieka vertinimą“, – patikino E.Šakalys, kalbėdamas apie paslaugą Neringos savivaldybei.

Už sprendimą parduoti D.Jasaičiui savivaldybės būstą balsavo 12 politikų, tik du susilaikė.

Per atostogas – į darbą

Neringos savivaldybės galva į darbo kabinetą atskuodė net atostogų metu, kai viename komitetų nuotoliniu būdu dar tik buvo svarstomas jo buto pardavimo klausimas.

D.Jasaitį kompiuterių ekranuose netikėtai išvydo Biudžeto, finansų ir ūkio valdymo komiteto nariai. D.Jasaitis nėra Neringos tarybos sudarytų komitetų narys.

Tiesa, savivaldybių merai gali stebėti visus posėdžius, gali klausti, jungtis į diskusiją.

Panašu, kad meras neatsispyrė smalsumui ir nulėkė į savo kabinetą stebėti, ar komiteto nariai pritars darbotvarkėje numatytam jo buto pardavimo klausimui.

Neringos savivaldybės atstovė spaudai Lina Pusvaškytė, paklausta apie atostogaujančio mero susidomėjimą konkrečiu komiteto posėdžiu, aiškino, kad D.Jasaitis posėdžiu domėjosi, bet jame nedalyvavo.

„Tarybos narys Darius Jasaitis prie Biudžeto komiteto posėdžio buvo prisijungęs, tačiau tuo metu, kai buvo svarstomas klausimas dėl minėto buto pardavimo, buvo atsijungęs nuo sistemos ir šio klausimo svarstyme nedalyvavo“, – aiškino L.Pusvaškytė.

D.Jasaičio darbotvarkėje skelbiama, kad meras atostogavo nuo birželio 14 iki 18 d. Biudžeto, finansų ir ūkio valdymo komiteto posėdis vyko birželio 16 d.

Laimingųjų sąraše – klerkai

D.Jasaitis – ne vienintelis, kuriam pavyko Neringoje tapti buto šeimininku.

Vieno Neringos tarybos posėdžio metu paaiškėjo, kad sėkmingai butą iš savivaldybės įsigijo ir kito tarybos nario Ričardo Kičiatovo šeima. Šis politikas priklauso tai pačiai, kaip ir Neringos meras, Lietuvos socialdemokratų partijai.

Tarybos sprendime pagarsinta, kad R.Kičiatovo žmonos, kuri yra yra Neringos savivaldybės kontrolierė, nuomotas butas jau yra parduotas nuomininkei ir jis yra išbraukiamas iš Neringos savivaldybės būstų sąrašo.

Šį trijų kambarių butą savivaldybė R.Kičiatovo sutuoktinei Jolantai Kičiatovienei nuomojo.

Tarybos sprendimu J.Kičiatovienei leista įsigyti 90,7 kv. m ploto butą už 170 tūkst. eurų.

R. ir J.Kičiatovų pavardės garsiau nuskambėjo po to, kai paviešinta, kad savivaldybei priklausęs būstas siūlomas poilsiautojams nuomai.

Paaiškėjus, kad ne vienas savivaldybės būste šeimininkaujantis neringiškis pelnosi tokius butus vasarą nuomodamas poilsiautojams, Neringos savivaldybė buvo įpareigota keisti tvarkas.

Laimingųjų – ne vienas

Nauju pirkiniu džiaugiasi ir biudžetinės įstaigos „Paslaugos Neringai“ direktoriaus pavaduotojas Artūras Vaičiūnas, kurio žmona eina Civilinės metrikacijos skyriaus vedėjo pareigas Neringoje.

71,64 kv. m ploto butą savivaldybė sutiko A.Vaičiūnui parduoti už 134,8 tūkst. eurų sumą.

Laimė šypsojosi ir savivaldybės butą nuomojusiam Neringos verslininkui Sauliui Gustainiui. Šis neringiškis yra tos pačios, kaip ir D.Jasaitis, socialdemokratų partijos narys. Verslą turintis vyras mėgino kopti į politikos aukštumas, bet savivaldos rinkimuose sėkmė jam nesišypsojo.

Vyriausiosios rinkimų komisijos tinklalapyje skelbiama, kad verslininkas turi privalomo registruoti turto, vertybinių popierių, meno ir juvelyrinių dirbinių. Kandidatas deklaravo turįs santaupų ir paskolų.

Jei rinkimuose sėkmė S.Gustainį ir aplenkė, tai ji vyrą lydi kitur – gavęs nuomai savivaldybei priklausiusį būtą, vyras galiausiai jį ir nusipirko.

36 kv. m ploto butą nuspręsta parduoti už 79,6 tūkst. eurų.

„Šiuo metu savivaldybėje būsto laukia apie 30 asmenų. O mes nusprendėme parduoti pusę būsto sąraše esančių objektų. Kažkada butai buvo skiriami kaip socialinis būstas. Vėliau buvo keičiama jų paskirtis ir tokie butai tapdavo savivaldybės būstais. Taip ir atsirasdavo galimybė tokius butus išsipirkti. Kažkas ir nupirks. O kur kiti, laukiantys būsto eilėje, gyvena? Sandėliukuose ir garažuose. Kaip ir visa Neringa“, – kalbėjo Neringos tarybos narys D.Mikelis.