- diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Lietuvos jūrų muziejaus darbuotojų triūsą gelbstint ruonius ir jūrų paukščius vainikavo ilgai lauktas įvykis – vienos unikaliausių šalies įstaigų kompleksą papildė modernus Baltijos jūros gyvūnų reabilitacijos centras. Neseniai ES fondų ir Lietuvos jūrų muziejaus lėšomis įgyvendintas projektas reikšmingas ne tik Lietuvai, bet ir visam Baltijos regionui.
Pokytis – esminis
Naujasis centras pirmiausia skirtas Baltijos jūros ruoniukams gydyti ir reabilituoti.
Kasmet šalies pajūryje randama per 20 paliktų pilkųjų ruonių jauniklių ar sužalotų suaugusių ruonių. Tokia ne tik intensyvėjančios žvejybos, laivybos ir taršos kaina – pastaruoju metu jaučiama ir didelė klimato kaitos įtaka.
Daugiau nei 30 metų nukentėjusiais gyvūnais specialistams tekdavo rūpintis naudojantis dviem nedidelėmis voniomis viename Lietuvos jūrų muziejaus kabinetų.
Dabar pokytis – esminis, sako įstaigos direktorė Olga Žalienė: „Gyvūnams sukurtos sąlygos, kurios maksimaliai pritaikytos tiek jiems slaugyti, gydyti, tiek išmokyti gyventi natūralioje aplinkoje.“
Naujajame centre pasirūpinta visa reikiama maisto ruošimo, laikymo atitinkamomis sąlygomis, gyvūnų patikros, operacine ir kita įranga. Suprojektuotos specialiosios patalpos su šešiais vidiniais ir keturiais atvirais lauko baseinais (didžiojo rezervuaro tūris siekia net 280 kub. m), specialus baseinas skirtas ir paukščiams.
Atskleis nematytą pusę
Į specialistų rankas patekusius nukentėjusius ruonius iš pradžių tenka šerti suskystintu ėdalu, tik vėliau jie įgunda misti žuvimis. Galiausiai, priaugę svorio, sustiprėję ir pasiekę reikiamą fizinę būklę, gyvūnai paleidžiami į laisvę.
Kaip pripažino O. Žalienė, bendromis ES fondų ir Lietuvos jūrų muziejaus lėšomis įgyvendintas ambicingas projektas, kurio vertė siekia beveik 3 mln. eurų, atskleis daugeliui iki šiol nematytą įstaigos veiklos pusę.
Neabejojama, kad lankytojų neliks nepastebėta ir tai, kaip organiškai šis objektas įsiliejo į muziejaus ansamblį ir Kuršių nerijos gamtovaizdį – jį atkartoja apželdinti pastato stogai ir fasado siluete atsispindinčios kopų formos.
Plačios partnerystės erdvės
„Baltijos jūros gyvūnų reabilitacijos centras į kitą kokybę perkelia ne tik gyvūnų gelbėjimą, gydymą, reabilitaciją, bet ir suteikia impulsą gyvūnams tyrinėti, jiems stebėti laisvėje. Jau dabar mūsų komanda, padedama siųstuvų, stebi keturis ruonius ir fiksuoja labai įdomius duomenis, – pasakojo Lietuvos jūrų muziejaus vadovė. – Įsijungėme į HELCOM Baltijos jūros gyvūnų išsaugojimo grupę, kurios tikslas – stebėti ne tik įvairius ekscesus patiriančius ruonių jauniklius, bet ir tirti gyvūnų gaišenas, įvertinant jų fiziologinę, anatominę situaciją ir nustatant, kokią įtaką gyvūnams daro pokyčiai Baltijos jūroje.“
Taigi su naujojo centro pažangiomis galimybėmis įstaigai atsiveria nauji bendradarbiavimo, dalijimosi patirtimi su kitais partneriais horizontai.
„Šiandien galime išties kokybiškai dalyvauti gyvūnų populiacijos išsaugojimo ir gausinimo darbe. Panašūs centrai veikia Nyderlanduose, Vokietijoje, Lenkijoje, tačiau rytinėje Baltijos dalyje esame tokie vieninteliai, tad į mus jau dairosi ir latviai – jie norėtų atvežti savo šalyje randamus ruonius“, – kalbėjo pašnekovė.
Laukia pirmųjų rastinukų
Lietuvos jūrų muziejaus vadovės teigimu, ne mažiau svarbi naujojo centro veiklos sritis – skleisti žinią apie skaudžią Baltijos gyvūnijos situaciją, šviesti žmones, įkvėpti juos svarbiems pokyčiams.
Dėl žmogaus veiklos mūsų jūra tampa nebepalanki gyvūnams. Skaičiuojama, kad 80 proc. žuvų resursų yra sunaikinta, tad ruonėms ne visada pavyksta sukaupti pakankamai energijos žindymo periodui.
„Žmogus taip įsiterpęs į gamtos procesus, kurie turėtų būti organiški, savaiminiai, kad jau ne vienus metus vyksta anaiptol nedžiuginantys procesai – ruonių jauniklius motinos palieka visai sunykusius, paliegusius. Tad padėti kenčiančiam, negaluojančiam gyvūnui – moralinė mūsų pareiga, turime susimąstyti, kiek ir mes esame kalti, kad dabar tie gyvūnai taip jaučiasi“, – sako O. Žalienė.
Baltijos jūros gyvūnų reabilitacijos centre per sezoną planuojama priimti 30–40 ruoniukų – pirmieji jų bus pavasario rastinukai. „Jau esame visiškai pasiruošę, laukiame savo pacientų“, – šyptelėjo pašnekovė.
Kol kas muziejaus specialistai savo dėmesį skiria sužeistiems sparnuočiams – dviem kirams ir nuodėgulei.
ES investicijos
Lietuvos Respublikos finansų ministerija siekia atkreipti dėmesį, kad ES fondų investicijos prisideda prie gyvenimo kokybės gerinimo, kuria esminius pokyčius ir skatina gyventojus jaustis aktyvia Europos bendruomenės dalimi. 2021–2027 m. laikotarpiu Lietuva įgyvendins investicijų daugiau kaip už 7,5 mlrd. eurų.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Uostamiestyje – tarptautinių vyrų elito dviračių sporto varžybų startas
Trečiadienį pirmą kartą nepriklausomos Lietuvos istorijoje, uostamiestyje startavo tarptautinės vyrų elito dviračių sporto varžybos, kuriuose dalyvauja apie 120 dviračių sporto meistrų iš įvairių pasaulio šalių. Lenktynės prasid...
-
„BALTOPS“ vadas: Rusija vis dar yra pajėgi jūroje, mokomasi iš jos veiksmų prieš Ukrainą
Karinių pratybų „BALTOPS 24“ („Baltijos operacijos 24“) vadovas Thomas Edwardsas Ishee (Tomas Edvardsas Išy) sako, kad Rusija turi reikšmingų jūrinių pajėgumų, o vykdant atgrasymą Baltijos jūroje svarbios Rusijos ...
-
Po rokiruočių Klaipėdos apskrities vyriausiajame policijos komisariate žada ir daugiau pokyčių
Klaipėdos apskrities vyriausiajame policijos komisariate įvyko rokiruotės – keli aukštas pareigas užimantys pareigūnai pakeitė darbo vietą. ...
-
Pempininkų aikštėje vėl sugedo fontanas1
Neseniai buvo įjungtos ir miesto puošmenos – fontanai, tačiau gyventojai pastebėjo, kad Pempininkų aikštėje esantis jau kurį laiką nebeveikia. Kai kurie klaipėdiečiai mano, kad fontanas galėjo sugesti dėl neseniai praūžusių li...
-
Naujai įrengtas kelio ženklas Naujojoje Uosto gatvėje sukėlė diskusiją: kaip važiuoti?4
Klaipėdiečiai kraipo galvas dėl naujai įrengto kelio ženklo Naujojoje Uosto gatvėje. Jame nupieštas šviesoforas, nurodytos net kelios skirtingos važiavimo kryptys, kurios painioja vairuotojus. Tad žmonės klausė – kaip važiuoti? ...
-
Klaipėdoje prasideda didžiausios iki šiol „BALTOPS“ karinės pratybos4
Koordinacine konferencija Klaipėdoje trečiadienį prasidės didžiausios iki šiol Baltijos jūroje surengtos karinės pratybos „BALTOPS 24“ („Baltijos operacijos 24“). ...
-
Gerumo akcija – ne tik pasportuoti, bet ir palaikyti2
Praėjusį savaitgalį uostamiestyje septintą kartą vyko gerumo akcija „Para-tonas“. Joje iš viso dalyvavo 170 dalyvių, iš kurių jauniausiam – tik šešeri metai. Šiemet didinant gretas, akcijos dalyviai g...
-
Karinėse jūrų pajėgose tarnybą pradeda greitaeigis kateris „Žaibas“
Į Lietuvos karinių jūrų pajėgų rikiuotę antradienį uostamiestyje įvestas greitaeigis kateris „Žaibas“, kurį kariuomenei neatlygintinai perdavė Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija. ...
-
Į Klaipėdos uostą atvyko daugiau kaip 30 NATO sąjungininkų karinių laivų25
Ruošiantis Baltijos jūroje vykstančioms pratyboms „BALTOPS 24“, antradienį į Klaipėdos uostą atvyko daugiau kaip 30 NATO sąjungininkų karinių laivų. ...
-
Baigusi auditą dėl kultūros projektų lėšų, Klaipėda sieks aiškesnio reglamentavimo6
Baigusi auditą dėl kelių kultūros projektų finansavimo, Klaipėdos savivaldybė žada aiškesnį reglamentavimą, tinkamą lėšų panaudojimą. ...