Susilaikoma skelbti konkursus

Kalbinti Klaipėdos uosto rangovai teigė, kad šiuo metu ryškiai sumažėjo krantinių statybų. Didesnės krantinių statybos tiek Malkų įlankoje, tiek šiaurinėje uosto dalyje baigtos, o nauji konkursai neskelbiami.

Šiuo metu uoste vyksta tik trys nedideli konkursai dėl šiaurinės uosto dalies vedlinės įrengimo, "Smiltynės perkėlos" naudojamų krantinių rampų ir 141 krantinės rekonstrukcijos.

Uosto rangovai teigė žinantys, jog uoste yra parengti bent du didesni krantinių statybos ir rekonstravimo projektai, tačiau skelbti konkursus kol kas susilaikoma.

Manoma, kad geopolitinė situacija ir mažėjanti krova jau daro įtaką Klaipėdos uosto rekonstrukcijai.

Vienas iš pristabdytų projektų yra susijęs su "Klaipėdos naftos" naudojamų krantinių dalies rekonstrukcija. Neseniai buvo pastatyta dalis naujos krantinės arčiausiai uosto vartų. Toliau pagal tą patį perimetrą turėtų būti rekonstruojamos 1 ir 2 krantinės. Dabar kyla klausimas, kada pradėti rekonstruoti tą dalį krantinių, jei naftos produktų Klaipėdos uoste nėra pakankamai daug.

Vers peržiūrėti strategiją

Daugiausia įtakos Klaipėdos uosto vystymui turi pabjurę santykiai su Baltarusija, kuri daugelį metų laikyta pagrindine Klaipėdos uosto tranzito partnere.

Klaipėdos uoste neliko "Belaruskalij" trąšų. Krantinės, į kurias dėl šių trąšų krovos buvo investuota 2016–2017 m., dabar stovi tuščios. Uosto direkcijai šių krantinių rekonstrukcija spėjo atsipirkti, nes tiek rekonstrukcijų metu, tiek po jų laivyba iki pat 2022 m. vasario buvo intensyvi.

"Belaruskalij" trąšų netektis verčia peržiūrėti ir Klaipėdos uosto vystymo strategiją. Pagal dabar veikiančią strategiją Klaipėdos uosto gilinimas iki 17 metrų buvo numatytas iki 104 krantinės, kur buvo kraunamos "Belaruskalij" trąšos.

Dabar, kai jų nėra, kyla klausimas: ar bus prasmingas toks gilinimas?

Kol kas nėra atsakymo, kas ateityje galėtų būti kraunama 101–104 krantinėse. Šias krantines naudojančios bendrovės atstovai bandė pritraukti Ukrainos grūdus, kurie dėl Rusijos blokados negali būti gabenami per savus uostus. Nepavyko, nes grūdų tranzitas rusišką vėže iš Ukrainos į Klaipėdą gali vykti tik per Baltarusiją.

Laivai pasaulyje, taip pat ir atplaukiantys į Baltijos jūrą, vis didesni.

Neužleis konkurencinių pozicijų

Neseniai Latvijos žiniasklaidoje nuskambėjo žinia, kad Ukrainos uostų blokada Juodojoje jūroje esanti naudinga Latvijos uostams. Neva juose atsirado daugiau krovinių, kurie anksčiau keliaudavo per Ukrainos uostus.

Pagal tokią Latvijos transportininkų logiką Ukrainos uostų blokada turėtų būti naudinga ir Klaipėdos uostui. Gal ir atsirado su tuo susijusių kokių nors vienetinių krovinių, pavyzdžiui konteineriuose, tačiau apskritai paėmus Klaipėdos uostas dėl pablogėjusių regiono geopolitinių reikalų naudos nepajuto.

Nepaisant to, Klaipėdos uoste nesirengiama visiškai nieko nedaryti ir laukti regione pokyčių, geresnių laikų.

Neseniai skelbta, kad Klaipėdoje žinoma, nes vykdė darbus ir praeityje, Belgijos "Jan de Nul N.V." kompanija pagal jungtinės veiklos sutartį su "Baggerwerken Decloedt en Zoon N.V" už 37,3 mln. eurų gilins uosto laivybos kanalą šiaurinėje vidinėje dalyje iki 15,5, o išorinėje dalyje – iki 16 metrų.

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos vadovas Algis Latakas teigė, jog tai daroma, kad Klaipėdos uostas neužleistų konkurencinių pozicijų. Laivai pasaulyje, taip pat ir atplaukiantys į Baltijos jūrą, vis didesni. Įdomus pastebėjimas, kad per 7 metus į Klaipėdos uostą atplaukusių laivų vidutinė talpa išaugo per 35 proc. Žvelgdamas į kitus regiono uostus Klaipėdos uostas turi būti pasirengęs priimti pačius didžiausius, iki 400 metrų ilgio konteinerinius laivus.

Praradus "Belaruskalij" trąšas, dalį naftos produktų, nutrūkus ryšiams su Rytais, mažėjant ro ro krovinių, siekiama, kad Klaipėdos uostas išlaikytų ir didintų konteinerių krovą, tai šiuo metu iš esmės ir vyksta.

Iš dalies ir dėl to Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija skelbia "Klaipėdos Smeltės" naudojamų 90–96 krantinių gilinimo darbų konkursą. Šias krantines naudoja konteinerių terminalas.