„Beveik visiems gyvūnams sekasi gerai, jie pasklido plačiai po Baltijos jūrą – nuo Estijai priklausančios Hyjumos salos iki Meklenburgo įlankos prie Vokietijos krantų. Atidžiai analizuojame ir jų elgseną – šiuo metu matome, kad jie nuolat nardo ir išlipa į krantą. Tai reiškia, kad ruoniukai sėkmingai ieško maisto ir medžioja grobį“, – pasakojo Lietuvos jūrų muziejaus vyriausioji biologė Laura Lupeikaitė.

Lietuvos jūrų muziejaus Baltijos jūros gyvūnų reabilitacijos centre tebeslaugomi trys pavasarį išgelbėti ruoniukai – Funčas, Kaniukė ir Kapsė. Pastaroji jau sveria 50 kg ir greitai bus paleista į laisvę.

Funčui ir Kaniukei Baltijos jūros vandenų reikės palaukti iki kitų metų pavasario.

„Ruoniukams jūroje pagrindinis pavojus, dėl kurio juos tenka reabilituoti mūsų centre, – žvejų tinklai, maisto trūkumas bei cheminėmis medžiagomis, sunkiaisiais metalais ir mikroplastiku užterštos žuvys. Siekiant padėti mažyliams patiems išgyventi jūroje, verta mažinti žvejybos mastus Baltijos jūroje, nes žuvys yra vienintelis ruoniukų maistas vandenyje“, – sakė Jūrų žinduolių ir paukščių skyriaus vedėjas Arūnas Grušas.

Nors pagrindinis muziejaus tikslas – reabilituoti sužeistus, nusilpusius ruoniukus ir atėjus laikui grąžinti juos į natūralią aplinką, čia yra slaugomi ir kiti Baltijos jūros gyventojai.

Šiuo metu centre sveiksta šeši kirai ir du laibasnapių narūnėlių jaunikliai.