Nustebino elgesys

Pirmadienį vakare klaipėdietė Indra vaikštinėjo su savo šunimis pajūriu ties ta vieta, kur vasarą yra nudistų paplūdimys. Netoli kranto ji pamatė gulintį ruonį. Airijoje mergina ne kartą buvo mačiusi šiuos gyvūnus, žinojo, kad jie paprastai būna judrūs, o, susidūrę su žmonėmis, stengiasi išvengti galimų nemalonumų.

Klaipėdoje ruonį ji pastebėjo pirmą kartą. Labai arti nėjo, bet kiek prisiartinusi nustebo, kad gyvūnas viso labo pakėlė galvą.

Mergina pagalvojo, kad apie laukinį gyvūną reikia pranešti jų gerove besirūpinantiems žmonėms, tad paskambino bendruoju pagalbos telefonu.

Operatorė paklausė daugybės dalykų ir paprašė palaukti įvykio vietoje, kol su ja susisieks atsakingi darbuotojai.

Skambučio nesulaukė

"Praėjo maždaug 40 minučių, bet man niekas nepaskambino ir neatvažiavo. Jau buvo beveik sutemę, darėsi šalta. Dar kartą surinkau pagalbos telefono numerį. Vėl turėjau ilgai pasakoti, kas esu ir ko noriu. Mane patikino, kad informacija perduota "Nuarui" ir gamtosaugininkams. Buvo labai graudu žiūrėti į ruonį, supratau, kad jam kažkas ne taip, todėl pati paskambinau "Nuaro" telefonu. Atsiliepusi darbuotoja patikino, kad pirmą kartą girdi apie ruonį, esą neseniai pasikeitė pamaina. Papasakojau, kas man pasirodė keista, ir iš darbuotojos išgirdau, kad tai visiškai normalu, esą šie gyvūnai dažnai išplaukia į krantą pailsėti", – pasakojo mergina.

Ji nerimavo dėl gyvūno ir antradienį ryte nuskubėjo į pajūrį. Ruonis tebebuvo toje pačioje vietoje, bet jau nugaišęs. Panašu, kad jis dar bandė pasiekti jūrą, nes buvo galva atsisukęs į kranto juostą.

"Negi visi dabar taip užsiėmę šuniukų išlaisvinimu, kad kitais gyvūnais pasirūpinti nebėra laiko?" – piktinosi mergina.

Klaipėdietė nustebo, kad, ieškodama informacijos internete, kaip elgtis pajūryje aptikus gyvą ar nugaišusį ruonį, nerado nė menkiausios nuorodos, o pagalbos numeriu kvietusi pagalbą, jos nesulaukė.

Gelbsti jauniklius

Klaipėdos regiono gyvūnų globos namų "Nuaras" administratorė Gintarė Liutkuvienė prisiminė, kad antroje pirmadienio pusėje kalbėjo telefonu su žmogumi, kuris pasakojo apie pajūryje rastą ruonį, tačiau jis nurodė kitą vietą – kažkur tarp Karklės ir Nemirsetos. Pokalbio metu pašnekovas pamatė, kad ruonis sugrįžo į jūrą ir nuplaukė, tuo tądien kalba apie šį gyvūną baigėsi. Veikiausiai tai – kita istorija.

G.Liutkuvienė patikino, kad į bėdą pakliuvusiais laukiniais gyvūnais Klaipėdos miesto teritorijoje, pagal sutartį su savivaldybe, rūpinasi viešosios įstaigos "Būk mano draugas" darbuotojai. Tačiau apie šią įstaigą bendruoju pagalbos telefonu skambinusiai merginai niekas nė neužsiminė.

Klaipėdietė Indra piktinosi bloga komunikacija su žmogumi, kuris nežino, kaip pasielgti minėtoje situacijoje.

Patarimas artėjant sutemoms pajūryje laukti skambučio buvo ne tik nelogiškas, bet ir klaidinantis, merginai niekas nepaskambino.

G.Liutkuvienė ragino neiti artyn prie suaugusio ruonio, kad ir kaip jis atrodytų. Tai yra laukinis gyvūnas, kuris gali būti pavojingas žmogui.

Paprastai pavasarį gelbėjami krante rasti ruonių jaunikliai. Suaugę gyvūnai dažniausiai paliekami ten, kur randami, nes tai yra jiems įprasta vieta.

"Nuaro" administratorė patikino, kad jų darbas panašioje situacijoje yra tik organizuoti gaišenos išgabenimą.