Ir dėl erkių

Klaipėdos universiteto ligoninės (KUL) Hospitalizacijos klinikos Palangoje Priėmimo-skubios pagalbos skyriuje per parą sulaukiama iki 60 žmonių, tarp jų – ir vaikai.

Pasak Bendrosios terapijos skyriaus vedėjos Laimutės Ežerinskienės, šią vasarą poilsiautojai į ligoninę labai dažnai kreipiasi dėl širšių, bičių ar vapsų įkandimų ir jų sukeltų alerginių reakcijų.

„Ledai, vaisiai, saldūs gėrimai vilioja bites ir širšes. Į paliktą atidarytą tarą įskrenda širšė, sugelia burnos ertmę, nosies sritį ar net galvą. Įgėlus vabzdžiams dalį žmonių ištinka alerginės reakcijos. Kai kuriems – labai stiprios, įvyksta anafilaksinis šokas. Įgelta vieta gali stipriai ištinti, skaudėti“, – pasakojo gydytoja, pasak kurios, per dieną į ligoninę kreipiasi 6–8 vabzdžių sugelti asmenys.

L. Ežerinskienė pastebėjo, kad nemažai žmonių į ligoninės Priėmimo-skubios pagalbos skyrių atvykta dėl erkių įkandimo.

Vyrauja traumos

Medikės teigimu, į ligoninę kurorto gyventojai ir svečiai dažnai atvyksta patyrę įvairių traumų. Kreipiamasi tiek dėl paprasčiausių nubrozdinimų, sumušimų, patempimų, tiek dėl rimtų sužalojimų, skeveldrinių lūžių.

„Traumos – kurorto specifika. Poilsiautojai susižaloja važiuodami paspirtukais, riedučiais ar dviračiais, šokinėdami ant batutų ar mėgaudamiesi vandenlenčių sportu. Kai kurie jūroje niksteli koją ar pajūryje užlipa ant stiklų. Pasitaiko ir galvos traumų, smegenų sutrenkimų ar sukrėtimų. Dalis traumas patyrusių – neblaivūs asmenys“, – vardijo L. Ežerinskienė.

Specialistė pastebėjo, kad Palangoje žmonės neretai persistengia mėgaudamiesi saule. Dėl to kiekvieną vasarą į ligoninę plūsta žmonės, patyrę odos nudegimų ar šilumos smūgį.

Paūmėja lėtinės ligos

Nemažai poilsiautojų skubios pagalbos į pajūrio medikus kreipiasi dėl paūmėjusių lėtinių ligų ir negalavimų: hipertenzijos, širdies ritmo sutrikimų, galvos smegenų kraujotakos nepakankamumo, kuriuos provokuoja karščiai.

„Atostogų metu gali paūmėti lėtinės ligos. Pasitaiko, kai žmonės, atvažiavę ilsėtis, taip atsipalaiduoja, kad net pamiršta išgerti vartojamus ir būtinus vaistus, nesilaiko savo gydytojų nurodymų, režimo. Dėl to dažnai sulaukiame pacientų, besiskundžiančių širdies ritmo sutrikimais, hipertenzija, stenokardija, patyrusių infarktą ir insultą“, – pastebėjo L. Ežerinskienė.

Pateikė rekomendacijas

Bendrosios terapijos skyriaus vedėjos teigimu, ypač pavojingos sveikatai kaitrios vasaros dienos. Medikė karščiui jautriems žmonėms pataria vengti saulėkaitos aktyviausiu jos metu – 11–15 val. rekomenduoja būti pavėsyje, vartoti daug skysčių (geriausiai – geriamojo vandens, vengti alkoholio ir kofeino), vengti didelio fizinio krūvio, prisidengti galvą apdangalais ir nepamiršti naudoti apsauginio kremo, rengtis šviesiais, laisvais drabužiais.

„Dirbdami, sportuodami per karščius dvigubai apkrauname širdį ir tai nepraeina be padarinių. Karštis veikia iš lėto ir pavojus sveikatai dažnai išryškėja, kai padėti jau per vėlu – labai aukšta kūno temperatūra gali pakenkti smegenims ir kitiems gyvybiškai svarbiems organams. Perkaisti ir susirgti galima pernelyg ilgai būnant saulėje, sunkiai dirbant ar sportuojant karštą dieną, ilgai būnant karštoje aplinkoje“, – pastebi specialistė.