Pastatė ir įregistravo

Tarnybas ant kojų sukėlusios statybos vyko Karklės etnokultūriniame draustinyje, kur draudžiama kurti naujas sodybas, įstatymai leidžia tik atstatyti senąsias.

Pagalbinės paskirties ūkinis pastatas, labiau išoriškai panašus į nediduką poilsio namelį, iškilo Karklės kaime, Placio gatvėje.

"Šio sklypo savininkė, remdamasi tuo, jog nedideliems ūkinės paskirties pastatams statybos leidimo net nereikia, statinį statė be jokio leidimo. O jį pabaigusi, įregistravo Registrų centre. Tačiau toliau žengtas kitas žingsnis – kadangi pastatas jau įregistruotas, buvo kreiptasi į Klaipėdos rajono savivaldybę dėl prašymo pakeisti žemės paskirtį. Galima sakyti, labai gudrus planas. Spėjame, jog norėta tokiu būdu įteisinti galimybę čia statyti gyvenamuosius namus, nors jokių šansų tai daryti šioje teritorijoje žemės savininkai neturi", – situaciją komentavo Pajūrio regioninio parko direkcijos direktorius Darius Nicius.

Aplinkosaugininkai, kurie pirštais gali suskaičiuoti sklypus Karklėje, kur statyba yra galima, tuoj pat sukruto aiškintis dėmesį patraukusią situaciją.

"Mums tuojau pat paaiškėjo, jog ne viskas čia gerai dėl šių statybų. Tačiau kitais atvejais niekas gali net nepastebėti, jog štai tokiu būdu gali būti gudraujama. Stovi pastatas. Jis įregistruotas. Štai ir pagrindas keisti žemės paskirtį. Juk gali būti įvairių situacijų. Kitą kartą žemės ūkio paskirties žemėje pastatas gali stovėti net nuo sovietmečio. Anksčiau pastato tinkamumą naudoti nustatydavo statybų komisija. Ji ir turėdavo žiūrėti, ar viskas teisingai padaryta. Tačiau dabar tvarkos supaprastintos. Aiškėja, jog niekas net netikrina tokių statybų", – stebėjosi D.Nicius.

Netikrina: nelegaliai pastatytą statinį vis dėlto įmanoma įregistruoti Registrų centre, nes iki 80 kv. m. ploto statinių dokumentacijos Statybų inspekcija netikrina. (Pajūrio regioninio parko direkcijos nuotr.)

Registracija be patikrinimo

Pagal galiojančias tvarkas, šiuo metu žmogus, norintis įregistruoti nesudėtingą statinį ir nuosavybės teisę į jį Nekilnojamojo turto registre, turi paduoti prašymą Registrų centrui.

Jei statiniai priskiriami nesudėtingų statinių kategorijai, Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui reikia pateikti statytojo surašytą deklaraciją apie statybos užbaigimą, kurioje nurodyti statybą leidžiantys dokumentai, jei jie privalomi.

Deklaracija apie statybos užbaigimą ir yra pagrindas Nekilnojamojo turto registre įregistruoti naujai pastatytą statinį ir nuosavybės teises į jį.

"Atlikus statybos užbaigimo procedūras, statinį ir daiktines teises į jį privaloma įregistruoti Nekilnojamojo turto registre ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo statybos užbaigimo akto gavimo dienos, deklaracijos apie statybos užbaigimą patvirtinimo ir įregistravimo dienos arba nuo deklaracijos apie statybos užbaigimą pasirašymo dienos (kai ji netvirtinama ir neregistruojama)", – rašoma Statybos įstatyme.

Tame pačiame įstatyme pažymėta, jog statybos užbaigimo akto galiojimą ar deklaracijos apie statybos užbaigimą patvirtinimą ir įregistravimą gali panaikinti Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija.

Tai būtų daroma, jeigu nustatoma, kad statybos užbaigimo aktas pasirašytas ar deklaracija įregistruota ir patvirtinta nesilaikant teisės aktų nustatytų reikalavimų ar nustačius techninio pobūdžio klaidų.

Bet tai įmanoma padaryti tik iki statinio įregistravimo Nekilnojamojo turto registre.

Į inspekciją nevaikšto

"O štai jau  įregistruoto pastato niekas negali išregistruoti, tik teismas. Direkcija dėl tarnybinės pagalbos kreipėsi į Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją. Ši pradėjo patikrinimą dėl šių statybų", – įvykių chronologiją prisiminė D.Nicius.

Sklypo vertė išaugtų iki 200–300 tūkst. eurų.

Statybų inspekcija raštu direkciją informavo, jog pagalbinės paskirties pastato savininkei pateikė privalomąjį nurodymą pateikti paaiškinimą raštu ir turimus dokumentus, susijusius su ūkio paskirties pastato statyba Karklės kaime: statinio statybos projektą, statybą leidžiantį dokumentą, kadastrinių matavimų bylą, deklaraciją apie statybos, kurios pagrindu įregistruotas turtas, baigimą.

Savininkė pareiškė, jog nesutinka su privalomuoju nurodymu ir kreipėsi į Administracinių ginčų komisijos Klaipėdos apygardos skyrių.

Darius Nicius / Vytauto Liaudanskio nuotr.

Komisija pareiškėjos skundą atmetė kaip nepagrįstą, tačiau ūkinuko savininkė ir toliau nerimo.

Pagal jos skundus administracines bylas nagrinėjo Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, kuri sausį priėmė nutartį administracinėje byloje skundą atmesti.

Šioje byloje palikta galioti 2018 m. priimta Klaipėdos rūmų nutartis.

"Konstatavus, kad privalomasis nurodymas neįvykdytas, nes inspekcijai nebuvo pateikti dokumentai, pilietei neatvykus ir nedalyvaujant, surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal ANK 505 straipsnį – Kliudymas įstatymų įgaliotiems pareigūnams įgyvendinti jiems suteiktas teises ar atlikti pavestas pareigas, jų teisėtų reikalavimų ar nurodymų nevykdymas", – rašoma Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento rašte.

Tikslas – pinigai?

Tačiau šioje istorijoje aiškėja dar vienas dalykas.

Dokumentas, kurio pagrindu įregistruotas pirmos grupės nesudėtingas statinys, yra pačios savininkės surašyta deklaracija apie statybos užbaigimą. Dokumentas niekam nėra pasiekiamas.

"Jis (dokumentas – A.A) yra išimtinai savininkės žinioje", – pastebi inspekcijos darbuotojai.

Pasirodo, inspekcija negali gauti nekilnojamojo turto registrų duomenų ir nežino bei negali tikrinti, kas juose yra įregistruota.

"Inspekcija nėra įtraukta į sąrašą subjektų, turinčių teisę gauti dokumentus ar duomenis iš Nekilnojamojo turto registro ir neturi teisės gauti dokumento, kuriuo remiantis registre įregistruotas nekilnojamasis daiktas, kopijos, todėl negali patikrinti veikiausiai neteisėtai pastatyto ir įregistruoto statinio teisėtumo bei imtis tolesnių veiksmų", – rašoma inspekcijos rašte dėl šių statybų.

"Išeitų, jog bet kur Lietuvoje bet kas gali pasistatyti nelegaliai statinį ir jį ramiausiai galės įregistruoti? Jokių kliūčių tam nėra. O štai tam, jog pastatas būtų pripažintas nelegaliu ir nugriautas, įvairios tarnybos turi kryžiaus kelius nueiti ir metų metus bylinėtis, nes tik teismas turi teisę nurodyti panaikinti pastato registraciją", – stebėjosi D.Nicius.

Aplinkosaugininkai įtaria, jog tikrasis statytojų užmojis – pelnas, nes žemės ūkio paskirties sklypo vertė šioje vietoje nuo kelių dešimčių išaugtų iki kelių šimtų tūkstančių eurų, jei pavyktų pakeisti jos paskirtį.

"Sklypo vertė padidėtų iki 200–300 tūkst. eurų", – konkretizavo D.Nicius.

Komentaras

Mindaugas Samkus (Valstybės įmonės "Registrų centras" atstovas spaudai)

Remiantis Nekilnojamojo turto registro įstatymu, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija nėra tarp tų subjektų, kurie turi teisę gauti dokumentų, kuriais remiantis Nekilnojamojo turto registre įregistruotas nekilnojamasis daiktas, daiktinės teisės į jį, šių teisių suvaržymai, juridiniai faktai ar kitos žymos.

Inspekcija turi teisę gauti NT registro išrašą, tačiau pagal įstatymą negali gauti minėtų dokumentų kopijų.

Vis dėlto yra buvę atvejų, kai, inspekcijai pateikus motyvuotą prašymą ir aiškiai pagrindus dokumentų gavimo pagrindą bei tikslą, šie dokumentai gali būti suteikiami. Registrų centras kiekvienu atveju tokius prašymus vertina individualiai.

Kalbant apie nesudėtingų statinių registravimo tvarką, pažymėtina, jog įstatyme numatyta, kad tokių statinių didžiausias plotas gali būti 80 kv. metrų.