Pereiti į pagrindinį turinį

Pajūryje aptiktas retas augalas

2024-04-23 07:14

Pajūrio regioniniame parke esančiame Šaipių kraštovaizdžio draustinyje vietos gyventojai aptiko senoviniuose darželiuose auginto vaistinio augalo augimvietę. Aiškėja, kodėl šį augalą senovėje lietuviai puoselėjo šalia namų.

Sulaukėjo: vaistinė skopolija gali būti tiek vaistas, tiek nuodas, nes savyje kaupia nuodingus alkaloidus. Sulaukėjo: vaistinė skopolija gali būti tiek vaistas, tiek nuodas, nes savyje kaupia nuodingus alkaloidus. Sulaukėjo: vaistinė skopolija gali būti tiek vaistas, tiek nuodas, nes savyje kaupia nuodingus alkaloidus.

Mažosios Lietuvos saugomų teritorijų direkcijos Pajūrio regioninio parko grupės darbuotojus apžiūrėti vaistinės skopolijos augimvietės pakvietė seni parko bičiuliai – Saulius ir Angelija Bučai.

Gamtosaugininkai spėjo, kad augalas kadaise augo darželyje, nes rastas šalia senos kalvės pamatų.

Dabar gi jis jau sulaukėjo.

Seniau šis augalas naudotas anestezijos tikslais. Slovėnijoje šios šalies anesteziologų draugija naudoja šio augalo atvaizdą organizacijos simbolikoje.

Prieš šimtą metų skopolija naudota ir arkliams raminti. Gal dėl to augalas aptiktas šalia buvusios kalvės.

Vaistinė skopolija naudojama įvairiais medicininiais tikslais, turi daug alkaloidų, yra nuodinga.

Senovėje šis augalas galėjo būti naudojamas kaip haliucinogeninis augalas ar net abortams sukelti.

Skopolija paplitusi Europoje ir Azijoje. Daugiametis žolinis augalas turi mėsingą šakniastiebį.

Visų rūšių skopolijos kaupia nuodingus alkaloidus, daugiausia anizodaminą, anizodiną, atrosciną, hiosciną, skopolaminą, kurie naudojami farmacijoje.

Nuo senų laikų vaistinė skopolija, japoninė skopolija, tangutinė skopolija naudojamos įvairių šalių liaudies medicinoje ir homeopatijoje.

Vaistinė skopolija kartais auginama gėlynuose kaip dekoratyvinis augalas.

Žydi nuo balandžio iki gegužės. Lietuvoje savaiminių augimviečių anksčiau neregistruota. Darželiuose gana retai auginama, kartais pasitaiko sulaukėjusių skopolijų.

Naujausi komentarai

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.
Atšaukti
Komentarų nėra
Visi komentarai (0)

Daugiau naujienų