Ilgapirščiai dažniausiai pasirodo vietose, kur poilsiaujančiųjų yra daugiausia, nes jie siekia likti nepastebėti.

Paplūdimiuose vertingų daiktų patariama be priežiūros nepalikti, juos pasaugoti gali ir gelbėjimo stotyje.

Pasak „Klaipėdos paplūdimių“ direktoriaus pavaduotojo, gelbėtojų vadovo Aleksandro Siakki, vasaros pradžia šiuo požiūriu buvo rami.

„Pirmasis vasaros mėnuo orais nenustebino, paplūdimiuose nebuvo daug poilsiautojų, todėl ir kišenvagiai pasidarbuoti galimybės nelabai turėjo. Ir nors šį savaitgalį poilsiautojų ženkliai padaugėjo, niekas nesikreipė dėl vagysčių, daugiau buvo tokių, kurie savo daiktus pametė patys“, – pasakojo A. Siakki.

Pasak gelbėtojų vadovo, kiekvienais metais vasarą tam tikru momentu prasideda vagysčių metas, kai ilgapirščiai pradeda įnirtingai darbuotis paplūdimiuose. Toks laikotarpis paprastai esą tęsiasi maždaug po savaitę.

Nereikėtų į paplūdimį neštis banko kortelių ar didelės pinigų sumos.

„Pernai pastebėjome, kad paplūdimiuose išties būna vagių antplūdžių – kas kelias savaites jie pasirodo, gali savaitę vogti iš poilsiautojų vertingus daiktus, rankines, kuprines, o vėliau vėl būna ramu“, – aiškino vadovas.

A. Siakki spėliojo, jog tokie antplūdžiai gali būti dėl to, kad vagys tiesiog keičia vietas paplūdimiuose. Gelbėtojų vadovas pabrėžė, kad būna laikotarpis, kai vogti pradeda ir paaugliai.

Poilsiautojams patariama nepalikti be priežiūros vertingų daiktų arba, einant maudytis, paprašyti šalia poilsiaujančių žmonių pasaugoti paliktus daiktus.

Taip pat visada yra galimybė savo turtą nunešti į artimiausią gelbėjimo stotį, kur gelbėtojai geranoriškai prižiūrės daiktus.

„Nereikėtų į paplūdimį neštis banko kortelių ar didelės pinigų sumos, o jeigu žmogus atvyko vienas ir nori išsimaudyti, daiktus gali palikti ir pas gelbėtojus, jie pasaugos. Dar kiti prašo šalia esančių poilsiautojų, dažnai jie irgi sutinka prižiūrėti kitų laikinai paliktus daiktus“, – tikino A. Siakki.

Kišenvagius paplūdimyje atpažinti sunku, kaip teigė A. Siakki, jie dažniausiai būna ten, kur poilsiauja daug žmonių, bet iš kūno kalbos vagies atpažinti nepavyksta.

„Jie pasislepia minioje, elgiasi kaip ir visi poilsiautojai, bet sulaukę tinkamo momento griebia daiktus ir bėga į kopas. Dažniausiai numestus nevertingus daiktus ten ir surandame“, – sakė gelbėtojų vadas.