Kaip pranešė savivaldybė, įkainiai numatyti už kiekvieną konkretų medį, augantį kurorto savivaldybės teritorijoje, tuo atveju, jei jis būtų netinkamai nugenėtas, sunaikintas ar būtų prašoma leidimo jį nukirsti.

Anot pranešimo, kurortas siekia užkirsti kelią atvejams, kai pajūryje intensyviai plėtojant statybas, kai kuriems vystytojams ar privatiems statytojams jų sklype augantis medis yra mažiau svarbus nei būsimi kvadratiniai metrai, kuriuos galima papildomai „išspausti“, sunaikinus žaliąjį kaimyną.

Galutinė želdinio atkuriamoji vertė priklausys nuo to, kokiai grupei priskiriamas medis, pavyzdžiui, ar tai juodalksnis, ar beržas, pušis ar ąžuolas. Pavyzdžiui, 75 cm kamieno skersmens pušies nukirtimas atsieis 18 tūkst. eurų.

Pagal Palangos miesto želdynų ir želdinių apsaugos taisykles, saugotiniems priskiriami ekologiškai vertingi želdiniai – pušys, ąžuolai, uosiai, skroblai, klevai, liepos, beržai, juodalksniai ir kiti vietinės bei nevietinės kilmės medžiai, kurių kamienų skersmuo 1,3 metro aukštyje yra didesnis nei 12 centimetrų, išskyrus uosialapį klevą, tuopą, vaismedžius, vaiskrūmius ir nudžiūvusius, stichinių nelaimių, gaisrų ar avarijų metu išverstus, apdegusius, žvėrių sužalotus medžius ir krūmus.

Anot savivaldybės, želdiniai yra saugotini nepriklausomai nuo to, kur jie auga – pajūrio gamtinio karkaso teritorijose, privačioje ar valstybinėje žemėje.

Palangos savivaldybė skelbia, kad anksčiau šioje srityje vadovautasi aplinkos ministro įsakymu patvirtintais želdinių atkuriamosios vertės įkainiais.

Nuo šių metų gegužės 1 dienos savivaldybių taryboms suteikta teisė pačioms nuspręsti dėl didesnių atkuriamosios vertės įkainių nustatymo savo sprendimu saugotinais paskelbtiems želdiniams.

Palangos miesto taryba visus anksčiau ministro įsakymu patvirtintus įkainius padidino mažiausiai dešimt kartų. Pagal juos bus apskaičiuojama kompensacija, kurią asmuo turės sumokėti už, gavus leidimą, šalinamą savivaldybės saugotiną želdinį, taip pat nustatomas žalos dydis už neteisėtai, be leidimo pašalintą medį.