Palangoje – tradicinės šventės įkarštis: porcija stintų kur kas brangesnė nei pernai

Žvejišku festivaliu vadinama šventė neabejotinai išsiskiria iš kitų panašių renginių viena ypatybe – visas kurortas skęsta agurkais kvepiančių žuvų kvapuose.

Nuo Jūros tilto iki J. Basanavičiaus ir Vytauto gatvių tvyro keptų, rūkytų ir vytintų stintų aromatas, kuris nepalieka abejingų. Kiekvienas žingsnis festivalio erdvėse kviečia sustoti, pauostyti, paragauti ir pasinerti į žiemos šventės atmosferą.

Mugės, lauko kavinės, koncertai, įvairios pramogos vilioja minias lankytojų.

Kasmet būtent šiam festivaliui tam tikrą pinigų sumą pasiruošiantys žmonės smalsauja, kiek eurų reikės sumokėti už kelias keptas žuveles. Bet kad ir kiek kainuotų keptos ar rūkytos stintos, jos visada perkamos ir su malonumu valgomos.

Porcija stintų – 10 eurų

Kaip ir tikėtasi, šiemet keptų stintų porcija kainuoja kur kas daugiau nei pernai. Penkios keptos stintos su riekele duonos ir griežinėliu citrinos daugumoje vietų kainuoja 10 eurų. Vadinasi, viena stinta jau verta dviejų eurų. Kavinės pateikia šį patiekalą su bulvytėmis ar daržovėmis, todėl prašo ir visus 15 eurų.

Žuvienės lėkštė kainuoja penkis eurus.

Kai kurie palapinėse žuvimis prekiaujantys pardavėjai popietę stintų jau nebeturėjo. Estai neišgąsdino kainomis ir susilaukė populiarumo ne tik dėl kitaip paruoštų žuvų, bet ir smagesnės muzikos, sklindančios iš jų palapinės.

Latviai tradiciškai džiugino sūrių įvairove ir gausa.

Atrodė, kad visi į šventę atvykę žmonės privalėjo paragauti stintų, prie daugelio palapinių rikiavosi eilės, teko palaukti, kol šeimininkės iškeps žuvelių.

Pirkėjų maišeliuose buvo daugiau matyti rūkytų mėsos gaminių, nei žuvų. Gal todėl, kad mėsa kur kas pigesnė.

Palangoje tvyrojo džiaugsmo nuotaika, žmonės juokavo, ragavo, šildėsi ne tik arbata ar kava, bet ir alumi.

Linksmybės ir ruonių maudynės

Šeštadienį ypatingo dėmesio sulaukė Žuvies BBQ meistrų kiemas ir čia vykstantis tarptautinis barbekiu čempionatas – jame susirungė profesionalūs šefai iš Lietuvos, Latvijos ir Estijos. Jų kuriami patiekalai žavi ne tik skoniais, bet ir pačiu gaminimo procesu, tampančiu tikru reginiu žiūrovams.

Keli renginiai įprastai tampa „Palangos stintos“ vinimi. Vienas jų palangiškio tautodailininko Lino Žulkaus sukurta didžioji stinta. Ant jos kiekvienas gali įrašyti palinkėjimus, o popietę ji sudeginama paplūdimyje.

15 val. paprastai prie jūros tampa ypatingai karšta – smalsuoliai renkasi pažiūrėti Lietuvos ruonių maudynių. Keli šimtai šalčio nebijančių žmonių branda į ledinę jūrą, o milžiniška minia trepsi krante ir ant tilto stebėdama šį reginį.

Didžioji Vytauto gatvės dalis jau nuo penktadienio ryto tapusi pėsčiųjų alėja, nes čia šurmuliuoja tautodailės ir kulinarinio paveldo mugė.

Centrinėje aikštėje įsikūręs Šlagerių ir šokių kiemas kviečia šokti, dainuoti bei išbandyti jėgas žvejiškose rungtyse.

Kurhauzo aikštėje veikia Šeimų etno kiemas. Čia kiekvienas supažindinamas su senoviniais žaidimais, amatais ir tautiniais papročiais.

Birutės alėjoje įsikūręs Inkarų kiemas – viena populiariausių festivalio erdvių. Čia vyksta ypatingos varžytuvės – laimi ilgiausiai ištiestose rankose išlaikęs inkarą.

Praalkusieji laukiami Žemaitiško kastinio ir kuršiškos stintienės kieme bei Močiučių stintų kieme, kur galima stebėti tradicinių patiekalų gamybą, dalyvauti degustacijose ir mėgautis autentiška šventės atmosfera.