Užsidengė ausis rankomis

Specialistai perspėja, kad kartais dėl tokio neapgalvoto ir, atrodytų, nekalto elgesio vaikams gali tekti nešioti klausos aparatą visą likusį gyvenimą.

Jau ne vienas klaipėdietis teigė pastebėjęs itin papiktinusias situacijas. Viena skaitytoja pasidalino savo patirtimi.

„Labai supykau garsiame koncerte pastebėjusi jauną mamą, kuri visiškai nekreipė dėmesio, kai jos dvejų ar trejų metų vaikas užsidengė ausytes abiem rankomis, buvo neramus, o ji lyg niekur nieko toliau stumdė vežimėlį pirmyn atgal, niūniuodama dainas. Gal kartais geriau nevažiuoti į koncertą, negu rizikuoti vaiko sveikata?“ – klausė moteris.

Riba – 85 decibelai

Pasak Klaipėdos vaikų ligoninės gydytojo otorinolaringologo Žygimanto Tverskio, tėvų, besikreipiančių į specialistus dėl po renginių pasikeitusios mažylių klausos, yra nemažai.

Ne visada koncertas geras, jeigu yra daug garso, reikia ir kokybės.

„Toks elgesys tikrai yra labai neapgalvotas ir kenkėjiškas. Problema ta, kad pats triukšmas, ar tai būtų ūminis, ar lėtinis, veikia neigiamai ne vien tik vaikus, paauglius, bet ir suaugusiuosius. Tai įrodyta. Čia yra viena didžiausių pasislėpusių problemų išsivysčiusiame Vakarų pasaulyje. Gali pakenkti ir pakenkia ne vien tik klausos nervui, bet iš to seka ir biosocialinės bei socialinės problemos – nemiga, nuovargis, pyktis“, – pasakojo otorinolaringologas.

Pasaulio sveikatos organizacija teigia, kad didžiausia saugi triukšmo riba tiek vaikams, tiek suaugusiesiems yra 85 decibelai.

„Tad kuo triukšmas didesnis, tuo jame rekomenduojama būti mažiau. Be specialių matavimo prietaisų sudėtinga nustatyti triukšmo lygį, tačiau koncertuose ar sporto varžybose garso lygis gali siekti net 120 decibelų“, – tikino Klaipėdos universiteto ligoninės filialo „Klaipėdos ligoninė“ gydytoja otorinolaringologė Dovilė Šiaulytė.

„Problema dėl mažų vaikų yra dar tokia, jog tėveliai pastebi tik vyresniame amžiuje, kad atžaloms kažkas negerai“, – sakė Ž. Tverskis.

Išgydyti pavyksta ne visada

Garsas, sklindantis atviroje erdvėje, kenkia mažiau, tačiau būnant uždarose erdvėse, pavyzdžiui, arenose, klausos nervams stiprus garsas gali pakenkti labiau.

„Statistikos nevedame, bet šiltuoju periodu pas mane ateina vienas du pacientai, šaltuoju periodu, ypač apie šventinį Kalėdų laikotarpį, po Kalėdų ar Naujųjų metų, tikrai daugiau negu penki per mėnesį“, – teigė specialistas.

Nėra garantijos, kad patyrus klausos sutrikimų juos pavyks išgydyti.

„Gali kilti ūminis klausos nervų pažeidimas. Čia jau nežinia, net ir gydant tam tikrais preparatais, technika, gali išlikti šioks toks klausos nervų pažeidimas ir tai gali turėti įtakos tolesniam gyvenimui. Paskui reikalinga klausos reabilitacija – klausos aparatas“, – pažymėjo pašnekovas.

Jis taip pat pridūrė, kad yra vaikų, kurie genetiškai jautresni intensyviam garso dirgikliui.

Išeitis – specialios ausinės

Viena išeičių, kaip apsaugoti vaiką nuo per didelio triukšmo renginio metu, – specialios garsą slopinančios ausinės.

„Triukšminguose renginiuose vertėtų naudoti ausų kištukus arba apsaugines ausines ir atsitraukti kiek galima toliau nuo garsiakalbių ar kitų didelį triukšmą skleidžiančių įrenginių. Jei su kitu žmogumi negalite susikalbėti per ištiestos rankos atstumą nešaukdami – tai ženklas, kad aplinka per daug triukšminga ir reikėtų paieškoti tylesnės aplinkos. Visos šios rekomendacijos galioja ne tik vaikams, bet ir suaugusiesiems“, – priminė D. Šiaulytė.

Ž. Tverskis kalbėjo, kad svarbu atsižvelgti ir į ausinių kokybę, gamintoją ir kitus aspektus.

„Vienareikšmiškai tai yra geriau negu nieko, bet, mano nuomone, labai garsūs renginiai ir intensyvaus garso koncertai nėra skirti mažamečiams vaikams. Jų reikėtų vengti. Rengėjai irgi turi atsižvelgti į galiojančias normas, ne visada koncertas geras, jeigu yra daug garso, reikia ir kokybės“, – sakė specialistas.