Vos nepasiliko Airijoje

– Kodėl rinkotės pareigūno profesiją? Kuo ji jus patraukė?

– Policininko darbas man pasirodė įdomus nuo pat mažų dienų. Po daug metų sutiktas senas draugas, sužinojęs, ką veikiu, juokėsi, kad jau mokykloje daug kalbėdavau apie policininko darbą. Bet taip susiklostė, kad, baigęs Klaipėdos universitetą, kaip ir dauguma jaunų žmonių, išvažiavau į užsienį. Ketverius metus dirbau Airijoje.

– Gana ilgai. Kilo pagunda pasilikti svetur?

– Iš tiesų jau buvau nutaręs likti Airijoje, net bandžiau įstoti į policijos pajėgas. Tačiau nepasisekė per atranką – vienas reikalavimų buvo mokėti airių kalbą. Tokia šalies politika. Kadangi anglų užkariautojai buvo okupavę airių žemes, jie trūks plyš stengiasi atgaivinti savo kalbą, ypač valstybinėse įstaigose. Airijoje išbandžiau pačius įvairiausius darbus, daugiausia – naktinius. Teko susidurti ir su policijos struktūromis, kai angliškai nesuprantantiems lietuviams ir pareigūnams vertėjavau ikiteisminiuose tyrimuose. Pagrindinis mano tikslas buvo užsidirbti pinigų. Todėl nenuostabu, kad po kiek laiko panorau grįžti į Lietuvą įgyvendinti savo svajonės. Ir dabar dauguma draugų gyvena užsienyje, nors kalba apie sugrįžimą. Tačiau kuo daugiau laiko praleidi svetur, tuo paskui sunkiau integruotis Lietuvoje. Ne paslaptis, kad pasilikti juos motyvuoja geras atlyginimas.

– Ko pirmiausia ėmėtės sugrįžęs į gimtinę?

– Įstojau į Lietuvos policijos mokyklą tuo metu dar veikusiame Klaipėdos padalinyje, o baigęs iškart pradėjau darbuotis Klaipėdos apskrities vyriausiajame policijos komisariate. Kriminalinės policijos padalinyje užsiėmiau vagystėmis, plėšimais, viešosios tvarkos pažeidimais ir kita veika, priklausančia baudžiamajai teisei. Tačiau po kiek laiko pakeičiau kryptį ir jau antrus metus dirbu Kelių policijos tarnyboje. Čia tenka daugiau bendrauti su žmonėmis. Reikia būti visada pasitempusiam, nes paprastai žmonės nesigilina, kokios tavo einamos pareigos ar laipsnis. Jie mato uniformuotą pareigūną, iš kurio elgesio susidaro savo asmeninę nuomonę apie visą policijos struktūrą. Ir ta nuomonė išlieka ilgam.

Kelyje nustebino 90-metis

– Ar jaučiate skirtumą būdamas su uniforma ir be jos?

– Vilkėdamas paprastais drabužiais išnyksti minioje, o su uniforma pasislėpti sunkiau. Nors kartais pažeidėjai atpažįsta, vieni pasisveikina, kiti galbūt neatsimena ar apsimeta, kad nemato. Kai esi uniformuotas ir su žymėtu automobiliu, visi tokie mandagūs, draugiški ir kultūringi. Bet laisvalaikiu, kai nesi darbe, pamatai tikrąją situaciją keliuose.

– Kokių keisčiausių pažeidėjų esate sutikęs savo tarnyboje?

– Kartą sankryžoje pažeidimą padaręs vairuotojas, prislėgtas sąžinės, savo noru apsisuko, sugrįžo ir pradėjo teisintis, kad jam labai gėda. Kaip paaiškėjo, taip padaryti privertė kartu važiavęs vaikas. Yra tekę skubėti į pagalbą 90-mečiui, sukėlusiam eismo įvykį. Senolis ir pats pripažino, kad nebe tas amžius "ereliuoti" keliuose. Būna, kad jaunuoliai vos gavę teisę sėsti prie vairo nori viską išbandyti. Vienas linksmiausių darbo momentų yra žmonių pasiteisinimai: nuo skubėjimo į laidotuves, pas gydytoją iki gimdymo namų. Neabejoju, kad daugiau nei pusė jų yra iš piršto laužti. Dabar Administracinių nusižengimų kodeksas už kai kuriuos mažareikšmius pažeidimus leidžia tik įspėti žodžiu. Už šiurkščius jau gresia nuobaudos. Bet, kaip spėjome įsitikinti, geriau laiku atimtas vairuotojo pažymėjimas, nei kažkam padaryta milžiniška žala. Kad ir minimali nuobauda yra efektyvesnė, nei pagrūmojimas pirštu. Žmonės pinigines sankcijas atsimena geriau.

– Kalbant apie kyšininkavimą, ar jis vis dar gajus Kelių policijos tarnyboje?

– Policijos požiūris į kyšius labai griežtas, bet ši praktika niekur nedingo. Nors bandymų papirkti pareigūnus pasitaiko vis rečiau, pats esu sulaukęs tokių pasiūlymų. Kartą dirbdami su būrio vadu sustabdėme vairuotoją, nesegėjusį saugos diržo. Atsižvelgiant į lengvinančias aplinkybes jam grėsė 14 eurų bauda. Bet gudruolis mums pasiūlė 20 eurų, tad, be nuobaudos, dar gavo teistumą. Ši iš praeities policijoje užsilikusi juoda dėmė po truputį blunka.

Migrantų "zbitkos"

– Užsiminėte, kad užsienyje darbo užmokestis daug patrauklesnis nei Lietuvoje. Turbūt ir pats policininko darbas čia nėra saldus?

– Gal nuskambės banaliai, tačiau mane motyvuoja įdomi veikla, bendravimas su žmonėmis. Kol turėsiu mėgstamą darbą, neemigruosiu. Be to, turiu nemažai laisvo laiko – keturias dienas dirbu ir keturias ilsiuosi. Anksčiau tekdavo dirbti tik dienomis nuo pirmadienio iki penktadienio, tai galiu palyginti. Pamaininis darbas man labiau prie širdies. Galiu pamatyti tikrąjį Klaipėdos naktinį gyvenimą.

– Ir koks jis?

– Vieni miega, kiti "blūdija". Nuo buitinių konfliktų namuose iki kebabinių uzurpatorių. Neramiausia būna per pilnatį, kuri išties daugumą veikia neigiamai. Dar situacija paūmėja po algų ir pašalpų gavimo. Va, tada Klaipėda siaučia. Taip pat išskirčiau didžiąsias šventes ir laiką prieš Kalėdas, kai grįžę namo emigrantai praranda savitvardą. Kitaip tariant, eina iš proto. Manau, jeigu lietuviai atsakingiau vartotų alkoholį, policijos darbo apimtys sumažėtų perpus. Visos problemos prasideda nuo gėrimo. Prisimenu, kai dirbau Kriminalinėje policijoje, su kolegomis internetu nusipirkome naminės degtinės. Jaunas vaikinukas sugalvojo greitą "biznį", bet sužinojęs, kad jo klientai – pareigūnai, persigando. Žinoma, pasitaiko ir išsilavinusių migrantų. Štai neseniai neįgaliojo vietoje automobilį pasistatęs vairuotojas taip susigėdo, kad net gavęs baudą dėkojo.

– Apskrities vyriausiajame policijos komisariate esate vienas jaunesnių patrulių.

– Pasitaiko, kad pažeidėjai manipuliuoja mano amžiumi, esą jaunas, geriau nebus, jei nubausiu. Būna, moterys išsisukinėja pasitelkdamos visą savo žavesį, koketuoja. Turime būti atsparūs tam. Kaip ir minėjau, už nepavojingus nusižengimus galima tik įspėti, tačiau kai kurie mano, kad ir chuliganiškai vairuodami išsisuks tik paburnojimu. Pats savo darbo praktikoje esu matęs keliasdešimt vieno žmogaus per metus padarytų pažeidimų.

BMW nesužavi

– O pačiam kartais nekyla pagunda stipriau nuspausti greičio pedalo?

– Stengiuosi laikytis Kelių eismo taisyklių. Kai kurie galvoja, kad jeigu dirbu Kelių policijos tarnyboje, man daromos išimtys. Šiaip jau protokolus pažeidėjams rašau ramia sąžine, nes pats esu gana drausmingas vairuotojas. Būtų neetiška kitus bausti už tai, kuo pats netikiu. Kiekvienas pareigūnas įsipareigoja būti pavyzdžiu kitiems. Net ir po darbo.

– Vis tiek atsiranda tokių, kurie gerą pareigūno vardą teršia – pasirodo neblaivūs viešumoje, susimuša, ima kyšius.

– Šie žmonės priklauso mažumai. Bet jie susilaukia didelio žiniasklaidos dėmesio. Net menkiausias paslydimas gali sukelti tokį ažiotažą, dėl kurio ne tik prarasi darbo vietą, bet ir šeimą. Ir čia nemenkas vaidmuo tenka jums, žurnalistams.

– Mėgstate BMW automobilius?

– Tiesą sakant, ne. Man apskritai nepatinka galiniais ratais varomi.

Prioritetas – bulvės ir agurkai

– Po darbo sportuojate?

– Bėgimas man – savotiška atsipalaidavimo ceremonija. Reikia tik geros avalynės, ausinių, trankios muzikos ir pirmyn. Esu atradęs savo geros savijautos receptą – 10 kilometrų bėgte bet kuriuo metų laiku. Ir nuotaika pagerėja, ir kūnas "atsigauna", pasimiršta problemos, su kuriomis tenka susidurti darbe. Pradėjau nuo Skulptūrų parko, tada 10 kilometrų atstumas man atrodė neįveikiamas, o dabar tapo kone įpročiu. Du tris kartus per savaitę bėgų Girulių mišku. Metų laikas šiam pomėgiui neturi reikšmės, žiemą gal net lengviau dėl gaivaus ir vėsaus oro. Užtat nebesergu peršalimo ligomis, jaučiuosi žvalesnis. Be to, savo pamėgtoje trasoje nesu vienišas, sutinku ir kolegų. Mat pareigūnams kasmet reikia atitikti tam tikrus normatyvus, todėl per daug užsisėdėti negali. Išbandžiau ir kovos menus, šiuo metu lankau aikido treniruotes, kurių principas – ne sužaloti, o "nukenksminti" priešininką. Kuo didesne jėga jis puola, tuo skaudžiau gauna. Taigi, policininko profesijoje reikia ne tik teisinių žinių, bet gero fizinio pasirengimo, praverčia ir saikingas alkoholio vartojimas.

– Kokių dar hobių turite?

– Retsykiais paskaitau, dalyvauju žygiuose, keliauju. Kadangi esu Tarptautinės policijos asociacijos narys, kasmet atstovaujame Lietuvos policijai kitose šalyse. Pernai teko lankytis Italijoje, Gruzijoje, kur dalijomės gerąja profesine patirtimi. Gruzijoje vairuotojams nereikia atlikti automobilio techninės apžiūros. Jų motyvai paprasti – taip siekiama sumažinti korupciją ir, kad kaimo žmonės galėtų netrukdomi nuvažiuoti iš vienos vietos į kitą. Lietuva šiuo klausimu civilizuotesnė. Apskritai kalbant, išskirčiau Gruziją kaip labai svetingą ir patrauklią savo virtuve ir gamta šalį. Nors pats labai vertinu lietuvišką virtuvę. Bulvės su agurkais man pačios skaniausios.

– Esate kretingiškis. Turbūt laikote savo tikru žemaičiu?

– Taip, savo draugams dzūkams prisistatau kaip žemaitis. Šeimoje kartais irgi bendraujame žemaitiškai.

Vizitinė kortelė

Gimė 1983 m. gegužės 27 d. Kretingoje.

Baigė Kretingos J.Pabrėžos universitetinę gimnaziją.

Klaipėdos universitete baigė švietimo vadybos studijas.

Baigė Lietuvos policijos mokyklą iki 2016 m. veikusiame Klaipėdos padalinyje.

M.Romerio universitete studijuoja teisės magistrantūroje.

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato konkurse "Metų seklys" užėmė trečią vietą.

2015 m. dalyvavo CEPOL tarptautinėje policijos mainų programoje Vengrijoje.

Geriausio 2016 m. Klaipėdos apskrities Viešosios policijos patrulio konkurse užėmė trečią vietą.

Tarptautinės policijos asociacijos Lietuvos skyriaus narys.

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos vyresnysis inspektorius.