Išaugo 17,9 proc.

Šių metų patvirtintas miesto biudžetas siekia per 164,2 mln. eurų. Jis 24,89 mln. eurų arba 17,9 proc. didesnis nei patvirtintas praėjusių metų pradžioje.

Klaipėdos savivaldybės Finansų skyriaus vedėja Rūta Kambaraitė atkreipė dėmesį, kad dėl gautų dotacijų ir didesnių viršplaninių pajamų praėjusių metų biudžetas buvo tikslinamas kelis kartus. Praėjusių metų pabaigoje jis siekė 149,8 mln. eurų.

Į šių metų biudžetą nėra įtrauktas praėjusių metų likutis. Jis siekia 19,284 mln. eurų. Būtent jis, svarstant biudžetą, ir užkliuvo miesto tarybos nariams.

R.Kambaraitė aiškino, kad likutis susidarė, nes gauta daugiau nei numatyta viršplaninių lėšų, nebuvo įgyvendinti kai kurie projektai.

Klaipėdos savivaldybės Finansų ir turto departamento direktorė Aldona Špučienė tvirtino, kad praėjusiais metais likusios lėšos turės būti įsisavintos šiemet.

Didžioji dalis likučio bus skirta priemonėms, kurioms įgyvendinti planuota imti paskolas. Taip pat dalis lėšų bus sugrąžinta biudžetinėms įstaigoms, nes tai jų gautos pajamos, paskoloms grąžinti, kreditiniams įsiskolinimams apmokėti.

Pridėjus praėjusių metų likutį, miesto biudžetas siekia apie 183,5 mln. eurų.

Įtrauktos dar ne visos lėšos

Numatoma, kad daugiausia pajamų – 45,7 proc. – į miesto biudžetą bus surenkama iš Gyventojų pajamų mokesčio. Prognozuojama, kad uostamiesčio savivaldybė šiemet jo surinks apie 75 mln. eurų – 6,7 mln. eurų arba 9,8 proc. daugiau nei planuota praėjusiais metais.

Kiti savivaldybės teritorijoje surenkami mokesčiai sudarys 9,3 proc. Valstybės dotacijos – 26 proc. Jos turėtų siekti apie 42,6 mln. eurų. Didžiausią dalį jų sudaro lėšos mokinio krepšeliui – apie 33,7 mln. eurų. Palyginti su praėjusiais metais, tai 5,7 proc. daugiau.

Numatoma, kad ES paramos lėšos sudarys 9,8 proc., ilgalaikio turto realizavimo pajamos – 1,1 proc., kitos pajamos – 8,1 proc. miesto biudžeto.

Į siūlomą patvirtinti miesto biudžetą dar nėra įtraukta dalis lėšų – kelių ministerijų dotacijų, ES pinigai. Gavus pastarąsias ar pasirašius sutartis, biudžetas bus tikslinamas.

Daugiausia pinigų – švietimui

Šių metų miesto biudžetas yra subalansuotas – išlaidas siūloma tvirtinti tokio pat dydžio kaip pajamos – 164,2 mln. eurų. A.Špučienė tvirtino, kad beveik visoms programoms suplanuotas didesnis finansavimas nei praėjusiais metais.

„Anksčiau trūkdavo lėšų priemonėms, kurios numatytos strateginiame plane, įgyvendinti. Šiemet turime daugiau pinigų nei priemonių. Kovą reikės išspręsti šį teisinį neatitikimą. Pagrindinė to priežastis – praėjusiais metais gavome daugiau viršplaninių lėšų nei galvojome. Dėl to turime likutį“, – paaiškino direktorė.

Tradiciškai daugiausia miesto biudžeto lėšų šiemet žadama skirti švietimo funkcijai užtikrinti – apie 71,9 mln. eurų. Tai sudaro 43,8 proc. miesto biudžeto. Suskaičiuota, kad ši suma yra 4,36 mln. eurų – 6,5 proc. didesnė nei pernai.

Politikams užkliuvo paskolos

R.Kambaraitės teigimu, beveik du kartus didėja finansavimas kultūrai ir poilsiui – nuo 10,5 iki 19,3 proc. biudžeto. Tai sudaro apie 2,5 mln. eurų.

Skaičius padidino suplanuoti kultūriniai įvykiai: tarptautinė regata „The Tall Ships Races“, Klaipėdos – Lietuvos kultūros sostinės renginiai, pasiruošimas projektui "Klaipėda – Europos kultūros sostinė 2022 m.". Daugiau lėšų bus atseikėta ir įstaigų remontui.

Nuo 8,5 iki 6,2 proc. – 4,156 mln. eurų mažėja finansavimas valdymo funkcijai užtikrinti.

R.Kambaraitė atkreipė dėmesį, kad Klaipėdos savivaldybė beveik nebeturi paskolų. Tarybos narys Tomas Meškinis klausė, kodėl pastarosios grąžinamos.

„Palūkanos dabar yra nedidelės, o mieste problemų – daug. Būtų galima įgyvendinti kitų projektų“, – tvirtino tarybos narys.

Pirks specialią įrangą

Urbanistinio planavimo programai numatytas 520 tūkst. eurų didesnis finansavimas. Daugiau lėšų bus skiriama detaliųjų ir žemės sklypų planams rengti. Finansavimą šiai programai didina ir lėšos, žadamos Liepų g. 7 pastato, kur įsikūrusi savivaldybė, remontui.

Smulkiojo verslo programai finansavimas didėja 231 tūkst. eurų. Numatoma suvienodinti prekybos vietas viešosiose erdvėse, investuoti į smulkiojo verslo skatinimo, rinkodaros priemones.

Aplinkos apsaugos programai atseikėtos lėšos išauga 1,662 mln. eurų. Gausiausia suma suplanuota Sąjūdžio parko daliai sutvarkyti ir oro valymo įrangai įsigyti.

Finansavimas Susisiekimo programai didinimas 4,451 mln. eurų. Didžiausios sumos numatytos bilietų lengvatoms finansuoti. Planuojama atnaujinti pėsčiųjų takus, šaligatvius.

Miesto infrastruktūros projektų priežiūros ir modernizavimo programa išauga 3,867 mln. eurų. eurų. Daugiau lėšų bus skirta aikštėms, skverams ir bendrojo naudojimo teritorijoms atnaujinti, švarai ir tvarkai užtikrinti, viešųjų erdvių ir gatvių apšvietimui, kapinių priežiūrai, duobėms taisyti.

Jaunimo politikos programai atseikėjama 81 tūkst. eurų daugiau. Finansavimas sportui didėja 15,390 mln. eurų.

Socialinės atskirties mažinimo programa išaugs 3,065 mln. eurų. Sveikatos apsaugos programai finansavimas didėja 258 tūkst. eurų.

Džiaugiamasi, kad šiemet investicijoms numatoma atseikėti du kartus daugiau lėšų nei praėjusiais metais – 34,84 mln. eurų.

Rūpi Vasaros estrada

Miesto tarybos Finansų ir ekonomikos komiteto pirmininkas Rimantas Taraškevičius apibendrinamas tvirtino, kad visi komitetai biudžeto projektą suderino be pastabų, nors diskusijų buvo. Jis taip pat atkreipė dėmesį, kad, prieš pakliūdama į biudžetą, priemonė turi patekti į miesto strateginį planą.

„Komitetai surašė savo pastabas ir pateikė savivaldybės administracijai. Ši turės įvertinti, ar yra galimybių įtraukti į strateginį miesto planą, kuris bus keičiamas kovą“, – teigė pirmininkas.

Buvo gautas ir vienas miestiečio pastebėjimas dėl miesto biudžeto. Prašyta skirti lėšų Vasaros estrados remontui.

Svarstant biudžetą, tradiciškai diskusija įsiplieskė dėl aukšto meistriškumo sporto klubų finansavimo. Tam numatyta 620,3 tūkst. eurų.

Dalis politikų tvirtino, kad savivaldybė neturėtų remti tokių kubų. N.Puteikienė siūlė šias lėšas perskirstyti svarbesniems dalykams – neįgaliųjų užimtumui, sveikatos ir socialinėms sritims. Tačiau tokiam siūlymui taryba nepritarė.

Tarybos narys Valdemaras Anužis pripažino, kad aukšto meistriškumo sporto klubų finansavimas kelia klausimų – ar tikrai tai savivaldybės funkcija.

Pasigedo svajonių

Tarybos narys Arūnas Barbšys klausė, ar visos lėšos bus įsisavintos.

„Praėjusiais metais liko 19 mln. eurų. Tai reiškia, kad nepadaryta daug darbų. Kyla klausimas, kodėl taip nutiko. Ar nebus taip, kad šiemet liks 40 mln. eurų?“, – svarstė politikas.

Klaipėdos mero pavaduotoja Judita Simonavičiūtė akcentavo, kad miesto planus nėra taip paprasta įgyvendinti, be to, esą nereikia taškyti lėšų į kairę ir į dešinę.

„Yra numatyta įgyvendinti daug didelių projektų, tarp jų – naujos mokyklos statyba. Po kelerių metų mums reikės daug lėšų, tad neverta jų skubėti išleisti“, – priminė vicemerė.

Mero pavaduotojas Artūras Šulcas pabrėžė, kad savivaldybės administracijai teko didelis iššūkis – įsisavinti visas numatytas lėšas.

„Jei kyla problemų, reikėtų jas aiškiai įvardyti. Bandysime padėti išspręsti. Negalime laukti kitų metų vasario, kad sužinotume, jog pinigai liko, o dalis projektų neįgyvendinti. Žmones tvirkina pinigų perteklius, o ne trūkumas“, – teigė vicemeras.

R.Taraškevičius atskleidė, kad jis svarsto jau 27-ąjį biudžetą.

„Buvo ir blogų, ir gerų. Pasitaikydavo atvejų, kai, patvirtinę biudžetą, užsidarydavome kabinete ir sudarydavome rožinių svajonių sąrašą – projektų, kuriuos įgyvendintume, jei būtų lėšų“, – prisiminė tarybos narys.

Miesto meras Vytautas Grubliauskas šmaikštavo, kad dabar pinigų yra, o svajonių trūksta.