Seimas nuo kitų metų pradžios daugiabučiuose namuose uždraudė laikyti pavojingus šunis ir jų mišrūnus. Tačiau uostamiesčio valdžia kol kas neįsivaizduoja, kaip reikės užtikrinti naujos tvarkos kontrolę.

Lauks gyventojų skundų

Seimo patvirtintos Gyvūnų globos, laikymo ir naudojimo įstatymo pataisos, kuriomis uždrausta daugiabučiuose namuose laikyti pavojingus šunis ir jų mišrūnus, įsigalios nuo 2013-ųjų sausio.

Pavojingiems priskiriamų šunų veislių yra aštuonios. Jų patvirtintas sąrašas galioja jau 10 metų.

Daugiabučiuose namuose galės likti tie pavojingi šunys ir jų mišrūnai, kurie yra užregistruoti iki įstatymo įsigaliojimo, tačiau juos reikės kastruoti. Šie gyvūnai negalės būti toliau veisiami, parduodami.

Uostamiesčio valdžios atstovams tokios įstatymo pataisos tapo galvos skausmu.

Klaipėdos savivaldybės Sveikatos apsaugos skyriaus vedėja Janina Asadauskienė neabejojo, kad gali kilti problemų dėl naujos tvarkos kontrolės užtikrinimo.

„Kol kas neaptarinėjome šio klausimo. Reikia tikėtis, kad gyventojai bus aktyvūs ir praneš, kad kažkuriame bute laikomas pavojingas šuo. Juk kaimynai tai geriausiai žino“, – tvirtino vedėja.

Laiko neteisėtai

Anot J. Asadauskienės, vadovautis gyvūnų registracijos duomenimis neverta. Klaipėdoje yra išduoti tik keturi leidimai įsigyti, laikyti, veisti ir prekiauti pavojingais šunimis.

Tačiau net neabejojama, kad tokių gyvūnų mieste yra kur kas daugiau.

Leidimai įsigyti, laikyti, veisti ir prekiauti agresyviais šunimis Klaipėdoje išduodami, kai šeimininkas išklauso specialius kursus. Jis turi pristatyti ir dokumentus, kad nėra įrašytas į sveikatos priežiūros įstaigos įskaitą dėl alkoholizmo, narkomanijos ar psichinės ligos.

Leidimai taip pat neišduodami teistiesiems už tyčinius smurtinius nusikaltimus, jeigu teistumas neišnykęs ar nepanaikintas. Minėtą informaciją reikia pateikti ir apie kartu gyvenančius šeimos narius. Kaimynų sutikimo, norint auginti tokį šunį daugiabutyje, nereikėjo.

Patikrinimams trūksta pajėgų

Pasak J. Asadauskienės, klaipėdiečiai apskritai vangiai registruoja savo augintinius. Oficialiai jų auginama labai mažai.

„Sunku pasakyti, koks yra santykis tarp registruotų ir neregistruotų šunų. Tačiau akivaizdu, kad jų yra kur kas daugiau“, – pabrėžė J. Asadauskienė.

Vedėjos teigimu, sudėtinga bus organizuoti ir prevencinius patikrinimus. Sanitarijos kontrolę atlieka dvi darbuotojos. Jos turi užtikrinti taisyklių kontrolę.

„O gyventojai juk reikalaus, kad būtų kas nors daroma, bet tam reikia turėti pajėgų“, – teigė vedėja.

J. Asadauskienė tvirtino, jog sudėtinga bus nustatyti ir tai, kuris gyvūnas yra pavojingos veislės. Ypač daug problemų gali kilti dėl mišrūnų.

„Reikia specialisto. Nesu aršiai nusiteikusi prieš šunis, bet girdint apie įvykius, kai savas šuo sudraskė vaiką, tampa baisu“, – teigė vedėja.