Uostamiestyje veši skausmingus odos nudegimus sukeliantis Sosnovskio barštis. Kretingos gatvėje šis pavojingas augalas želia šalia šaligatvio. Įmonės "Klaipėdos želdiniai" vadovas Gediminas Valašinas tikino, kad uostamiestyje yra keli taškai, kur šis invazinės augalų rūšies atstovas turi nuolatines augavietes.

"Kretingos gatvėje ir pernai jis augo. Mes stengiamės jį nupjauti, kad nepasklistų sėklos. O ir alergiją šis augalas sukelia", – aiškino G.Valašinas.

Šį kartą barštis pastebėtas netoli Klaipėdos universiteto Botanikos sodo. Pastarojo direktorė Ona Rūta Žadeikienė pripažino, kad šį augalą išnaikinti labai sudėtinga.

"Kiekvienais metais pranešame savivaldybei apie tas vietas, kur auga Sosnovskio barštis. Kol augalai yra nedideli, jie purškiami glifosatų ir triklopiro grupių herbicidais. Purkšti reikia tada, kai vegetacija dar tik prasideda, po to pakartoti naikinimą. Geriau mėginti herbicidus pilti tiesiai į augalo šerdį, kad suirtų šaknys", – aiškino O.R.Žadeikienė.

Sosnovskio barštis turi stiprią šaknų sistemą, todėl dažniausiai jis atželia net iš menkiausios šaknies dalies, kuri išsaugo gyvybingumą.

Sosnovskio barštis, kuris yra kilęs iš Kaukazo, kaip pašarinis augalas, Lietuvoje suveši iki 5 m aukščio. Jis gali užauginti iki 10 cm storio šaknį, kurią iki 60 cm įleidžia į žemę. Įdomu tai, kad gyvuliai šį augalą ėda, o žmogui jis gali būti mirtinai pavojingas. Visos šio augalo dalys kaupia daug ypač stipraus alergeno – furanokumarino.

Palietus augalą ant odos gali atsirasti vandeningų pūslių, kurios plyšta, atsiveria opos. Sosnovskio barščio sultys stipriau nudegina, jei pasitaiko saulėta diena, jos reaguoja į ultravioletinius spindulius.

"Mieste yra kelios vietos, kur dažnokai matau šių augalų. Gana didelę jų augavietę mačiau kelyje Klaipėda–Priekulė, prie posūkio į Lėbartus. Ten jau nemažas plotas pasisėjęs, nes augalas tikrai gana sparčiai plinta", – pastebėjo O.R.Žadeikienė.