Lietuvoje atsigauna lošimų verslas, steigiasi naujų kazino. Vienas jų – Klaipėdoje. Tai piktina polinkį lošti turinčių asmenų artimuosius. Anot jų, lošimo įstaigų mieste yra per daug. Artimieji įsitikinę, kad šią rinką griežtai turi kontroliuoti miesto valdžia, o ši viską spręsti palieka rinkai.

Lošia abu sūnūs

Du sūnus, kurie turi polinkį lošti, turinčiai klaipėdietei nesuvokiama, kaip miesto taryba pritarė dar vienų lošimo namų kūrimuisi. Juos artimiausiu metu planuojama atidaryti miesto centre.

„Kodėl priimami tokie neatsakingi sprendimai? Lošimo įstaigų mieste – ant kiekvieno kampo. Gal valdininkai nežino, kiek yra žmonių, priklausančių nuo lošimo, kiek gyvenimų dėl to sužlugdyta?“ – piktinosi moteris.

Klaipėdietė pasakojo, kad jos sūnūs niekaip negali atsispirti šiam potraukiui.

„Niekaip neįmanoma jų sustabdyti. Kalbi ir gražiuoju, ir piktuoju, bet situacija nesikeičia. Kažkoks prakeiksmas, kuriam pritaria miesto valdžia, visiškai nekontroliuojanti lošimo įstaigų steigimosi“, – dėstė klaipėdietė.

Rūpi tik pats procesas

Kur kas griežtesnės pozicijos laikosi anoniminių lošėjų grupę „AL Klaipėda“ lankantis vyras. Jo nuomone, Klaipėdoje ne tik per daug lošimo įstaigų, bet jas reikėtų iškelti už miesto.

„Tai, kas dabar darosi, yra žiauru. Vis daugiau žmonių tampa priklausomi nuo lošimų. Ši liga baisesnė už narkotikus. Tu blaivia galva kenki sau. Paskutinius marškinius pasirengęs parduoti, kad tik galėtum lošti. Nerūpi nė pinigai, kuriuos gali išlošti, o tik pats procesas“, – pabrėžė vyras.

Anot klaipėdiečio, baisiausia, kad lošimų įstaigų daugėja, o jų reklamos didėja. Vyro nuomone, miesto valdžia be kalbų turėtų kontroliuoti šį procesą, nes daug kas priklauso nuo jos sprendimo.

„Lošimo įstaigas reikėtų išvis uždrausti ar iškelti iš miesto. Taip yra kitose šalyse. Žmogui būtų sunkiau nuvažiuoti. Dabar lošėjai žino, kad nueiti į kazino gali bet kada. Be to užsienyje mažiau tokių įstaigų, o jų skaičius griežtai kontroliuojamas“, – tvirtino vyras.

Per lošimus prarado šeimą

Klaipėdietis neslėpė, kad ir pats buvo priklausomas nuo lošimų. Jis nebelošia dvejus metus. Vyras pabrėžė, kad lošėjui toks laiko tarpas yra labai daug. Klaipėdietis pasakojo lošti pradėjęs tik tuomet, kai kazino veikla buvo legalizuota.

„Dėl lošimų mano gyvenimas tapo tragiškas. Kai lošiau, man neberūpėjo nei šeima, nei darbas, nei draugai. Tapdavau mažamečiu, neatsakingu vaiku. Praradau šeimą. Tik per plauką buvau nuo savižudybės. Šiandien esu laimingas, kad nelošiu“, – atviravo vyras.

Klaipėdietis pasakojo, kad, baigus lošti, jo gyvenimas susitvarkė. Jis vėl sukūrė šeimą. Nekyla problemų ir dėl finansų. Vyras dirba mėgstamą darbą. Jis pridūrė, jog žino, kad liga niekur nepasitraukė. Ji yra tik pristabdyta.

Klaipėdietis pasakojo, kad anoniminių lošėjų grupę lanko nedaug žmonių.

„Pas mus ateina vienas, o į kazino – šimtas. Ką mes tuo pasieksime? Juk kiekvienas lošėjas paskui tempiasi savo vaikus, visus artimuosius“, – tvirtino klaipėdietis.

Sprendžia miesto valdžia

Šiuo metu Klaipėdoje yra 30 įvairių lošimo įstaigų: 3 – lošimų namai, 10 – B grupės automatų salonų, 17 – lažybų punktų. Lietuvoje tokių įstaigų atitinkamai yra 14, 113 ir 187.

Pernai šalyje veikė 12 lošimus organizuojančių bendrovių. Tiek pat jų buvo ir užpernai. Tačiau pačių lošimo įstaigų daugėja. Pernai labiausiai plėtėsi lažybų punktai. Jų veikė aštuoniais daugiau nei užpernai.

Plėtėsi ir automatų salonai. Nesikeitė tik lošimo namų skaičius.

Lošimo priežiūros tarnybos direktorius Danielius Stašys aiškino, kad tai, kiek mieste veikia lošimo namų, sprendžia savivaldybės. Pasak pašnekovo, kokiose vietose gali įsikurti lošimus rengiančios įstaigos, apibrėžia įstatymas. Tačiau miestų tarybos gali nesuteikti leidimo steigtis, nors jos ir atitinka visus reikalavimus.

„Jei nebūtų miesto tarybos sutikimo, mes neišduotume leidimo verstis šia veikla“, – tikino vadovas.

Tikisi turistų dėmesio

Naujus lošimų namus Klaipėdoje atidaryti ketinančios bendrovės VSGA vadovas Ivanas Šiška teigė, jog šis planas gimė dar prieš ekonominį sunkmetį

„Netyrėme, ar Klaipėdoje ši niša užpildyta. Turime lošimo namus Vilniuje, Kaune, Šiauliuose. Nutarėme juos atidaryti ir Klaipėdoje. Planus šiek tiek pakoregavo krizė“, – tvirtino vadovas.

I.Šiškos nuomone, Klaipėdoje, palyginti su kitais šalies miestais, nėra daug lošimo namų. Uostamiestį įmonė pasirinko ir dėl poilsiautojų.

„Klaipėda – turistų miestas. Tad laisvalaikio praleidimo vietų gali būti ir daugiau. Įkursime ne tik lošimo namus. Bus ir daug kitų pramogų. Vien lošimai būtų liūdna“, – pabrėžė vadovas.

Numatoma, kad nauji lošimo namai pradės veikti dar šiemet.

Lietuvos praktika ydinga

Koncerno „Nesė group“ vadovas Kazys Paulikas tvirtino, jog ateitis parodys, ar Klaipėdoje nėra per daug lošimo namų.

„Iš pradžių čia dirbo trys operatoriai. Vienas užsidarė. Vadinasi, buvo per daug“, – pasakojo verslininkas.

K.Paulikas teigė, kad Klaipėdoje lošimų rinka silpna. Anot jo, didžiausia bėda, kad trūksta turistų.

„Lietuvoje lošimų rinka apskritai maža. Pačių operatorių yra per daug. Ateityje jų gali likti 2–3. Lošimai nėra pirmo būtinumo prekė, kurios reikia visiems“, – pasakojo verslininkas.

Anot K.Pauliko, senosios Europos patirtis yra kitokia nei Lietuvoje. Portugalijoje, Italijoje yra po ketverius lošimo namus. Vokietijoje vienoje žemėje gali įsikurti viena tokia įstaiga.

„Europoje ši veikla griežtai reguliuojama. Lošimo namai nėra arti žmonių. Reikia nuvažiuoti ilgą kelią, kad būtų galima papramogauti, o galbūt ir palošti. Lietuvos praktika ydinga – lošimo įstaigas gali steigtis kas nori ir kada nori“, – tvirtino verslininkas. K.Pauliko nuomone, žmonėms reikia ne tik lošimo, bet ir kitų pramogų. Tik teikiant papildomas paslaugas galima išsilaikyti.

Viską lemia rinka

Klaipėdos valdžios atstovai prisiimti atsakomybės už naujai steigiamas lošyklas nenori ir pabrėžia, kad lošimo įstaigų skaičių mieste reguliuoja rinka.

„Žmonės eina į kazino, todėl jie ir kuriasi. Tai pagrindinis svertas. Sunkmečiu užsidarė gana daug lošimo įstaigų, ypač mažų salonų“, – pastebėjo Klaipėdos vicemeras Artūras Šulcas.

Pasak mero pavaduotojo, savivaldai yra palikta išskirtinė teisė priimti principinį sprendimą ir neleisti steigtis tokioms įstaigoms, nors ši ir atitinka reikalavimus. Tačiau šia teise nebuvo pasinaudota nė karto.

„Norint įkurti kazino reikia miesto tarybos sutikimo. Jei įstaiga atitinka reikalavimus, išduodame leidimą. Neleisti nebuvo poreikio“, – komentavo A.Šulcas.

Vicemero nuomone, įkurti dar vieni lošimo namai neturės įtakos asmenims, kurie turi polinkį lošti.

„Ar tokių įstaigų bus daugiau, ar mažiau jie suras, kur lošti. Nesustabdysi. Jei mieste būtų per daug lošimo įstaigų, jos tiesiog neišsilaikytų“, – pabrėžė A.Šulcas.

Įplaukos pernai išaugo

Azartinių lošimų rinka šalyje atsigauna. Šių bendrovių įplaukos pernai vėl pradėjo didėti. Lošimų priežiūros tarnybos duomenimis, jos išaugo 14 proc. Daugiausia – 23 proc. įmonėms padidėjo įplaukos iš B grupės automatų. Jos siekė 373 mln. litų.

19 proc. daugiau įplaukų gauta iš lažybų punktų. Jos siekė 331,5 mln. litų. Įplaukos iš A grupės automatų išaugo 15 proc. ir buvo 111 mln. litų. Mažėjo tik gautų pinigų kiekis iš lošimo stalų, tačiau mažėjimas nebuvo žymus – 1 proc. Iš jų įplaukos siekė 281 mln. litų.

Laimėjimų išmokėjimas išaugo 13 proc. Praėjusiais metais jų buvo išmokėta 917 mln. litų.