Pabaiga – graudžiai skurdi

Klaipėdietė Irena (vardas pakeistas – A.D.), buvusi lietuvių kalbos mokytoja, įkopusi į devintą dešimtį, per mėnesį gaunanti 270 eurų pensiją, neslepia, kad po nepriklausomybės atkūrimo valstybė ją labai nuskriaudė. Ir ji tokia ne viena.

"Tai – garbingi ir taurūs žmonės, kurie visą gyvenimą mokė vaikus, niekam nesiskundė dėl nepriteklių ir dabar tų inteligentiškų žmonių gyvenimo pabaiga yra graudžiai skurdi. Dar labiau skaudina tai, jog mums aiškinama, kad esame skolingi valstybei", – stebėjosi moteris.

Irena mokykloje dirbo 33 metus. Į pensiją išėjo 1991-aisiais, kai jai buvo 55-eri.

Tuomet kaip tik tokio amžiaus moterys jau galėjo išeiti į užtarnautą poilsį. Kad gautų senatvės pensiją, reikėjo tik turėti ne mažesnį nei 20 metų darbo stažą.

Moteris dirbo rusakalbių mokykloje, ten lituanistams mokytojams mokėdavo priedą.

Skaudina tai, jog mums aiškinama, kad esame skolingi valstybei.

Dar ji turėjo įvairiausių pareigų ir be moksleivių ugdymo.

"Turėdavau 25 savaitines pamokas, kai normalus krūvis buvo 18 valandų per savaitę. Dar vėliau turėdavau ne mažiau nei 28 ar 30 pamokų per savaitę. Paskutinius penkerius metus prieš pensiją ariau, kaip kažin kas. Atlyginimas buvo labai geras. Tuos metus mokykloje mano įnašai kas mėnesį į tuometę "Sodrą" siekė po 100 rublių", – tvirtino moteris.

Įdirbį sutirpdė litai

Regis, geresnio garanto didesnei pensijai nebuvo galima ir tikėtis.

Vis dėlto dažniausiai ne viskas gyvenime priklauso nuo žmogaus pastangų.

Lietuva atgavo nepriklausomybę, keitėsi viskas, pensijų apskaičiavimo tvarka – taip pat.

Irena prisimena, kad, pradėjus domėtis, kokio dydžio pensiją gaus, aiškumo nebuvo.

Didžiausias siaubas paaiškėjo po lito įvedimo.

"Pamenu, klausiau buhalterės, o ji man sako, kad painiava didelė, dar nežinia, kaip čia viskas bus. Ji padavė man mano dokumentus ir aš pamačiau, kad ties įnašais į tuometę "Sodrą", kur kas mėnesį buvo mokėta po 100 rublių, parašyta: "Vienas litas", "Vienas litas", "Vienas litas". Pagal naujus skaičiavimus, pasirodo, aš per metus "Sodrai" įmokėjau 12 litų", – moteris tą momentą, kai visa tai pamatė, prisimena su siaubu.

Visas jos įdirbis ir įmokos sutirpo, kai rubliai buvo indeksuoti į litus.

Tokios neteisybės Irena iš valdžios nesitikėjo.

"Štai kokia baisi skriauda man padaryta. Bet, pasirodo, aš turiu valdžiai dar ir dėkoti už tai, kad man moka kone tūkstantį kartų daugiau, nei esu įmokėjusi, ir turiu atsiprašyti, kad taip ilgai gyvenu, esu veltėdė ir sėdžiu ant sprando jaunimui, kuris man tą pensiją uždirba. Neįsivaizduojate, kaip tai yra skaudu", – kalbėjo Irena.

Teisybės ieško teisme

Tokių kaip Irena yra ne vienas.

Lietuvai atgavus nepriklausomybę šie žmonės išėjo į pensiją, o jų rubliniai įnašai į "Sodrą" buvo indeksuoti į litus ir tapo nepaprastai menki – sumažėjo šimtą kartų.

Dalis tų žmonių gyvena žemiau skurdo ribos ir tik vienas kitas ryžtasi ieškoti teisybės.

Klaipėdoje gyvena viena jų – Monika (vardas pakeistas – A.D.), kuri nusprendė bylinėtis su valstybe dėl šios didelės neteisybės.

Moteris, nesutikusi su tokiu skaičiavimu, skundais užvertė prezidentūrą, Vyriausybę iki žemiausios institucijos.

Klaipėdietė kreipėsi ir į teismus dėl, jos manymu, neteisingo rublinių "Sodros" įnašų indeksavimo į litus.

Vis dėlto tikimybė laimėti bylą yra labai nedidelė, nes tokie yra mūsų valstybėje galiojantys teisės aktai.

Teisėtumas nėra teisingumas

Esą rublinių įnašų indeksavimas į litus ir jų šimteriopas sumažėjimas dar ne baisiausias dalykas, kas galėjo nutikti.

"Sodros" Klaipėdos skyriaus vadovas Valdemaras Anužis prisiminė, jog buvo ir dar radikalesnių minčių, kaip sutaupyti būsimų pensininkų sąskaita.

"Pamenu, dar dirbau savivaldybėje, kai buvo atvažiavęs vienas vidaus reikalų ministerijos viceministrų ir pristatinėjo projektą dėl pareigūnų darbo stažo. Tada buvo siūloma buvusiems milicininkams, kitiems teisėsaugos pareigūnams, taip pat gaisrininkams stažą skaičiuoti tik nuo nepriklausomybės metų. Šio projekto nepatvirtino, bet įsivaizduojate, kokios tvyrojo idėjos?" – pasakojo V.Anužis.

V.Anužis liūdnai konstatavo, kad būsimų pensijų atveju išlošė tik jaunimas ir pridūrė, kad jų laimėjimas – galimybė išvažiuoti iš šalies, kuri taip atsilygina savo žmonėms už viso gyvenimo darbą ir sumokėtus mokesčius į valstybės biudžetą.

"Labai graudu, kad taip pasielgta su tais žmonėmis. Deja, teisingumas ir teisėtumas yra dvi skirtingos sąvokos, kurios tarpusavyje niekaip nesusijusios", – pastebėjo V.Anužis.

Motyvo dirbti nebėra?

Šiandien Lietuvoje minimalios pensijos dydis nėra nustatytas. Yra fiksuotas pragyvenimo minimumas, kada jau skiriama socialinė pašalpa.

"Tiesą sakant, žmonės, kurie neturi nei darbo stažo, nei gauna pensijos, jie vis tiek gauna tą patį, ką ir žmogus, visą gyvenimą atidirbęs, bet uždirbęs "minimumą". Nedirbusiems nieko skiriama bent jau ne mažiau. Taigi motyvacijos dirbti nėra jokios, nes mūsų teisės aktai neleidžia palikti žmogaus be pajamų. Ir jei asmuo neturi jokių pajamų, sulaukęs pensinio amžiaus, jis vis tiek gaus socialinę šalpą ir dar socialinį būstą", – pabrėžė V.Anužis.

Esą dirbti motyvas yra tik tas, kad nebūtų suformuotas socialinis sluoksnis, kuris voliotųsi gatvėse.

Apmaudžiausia, kad neverta tikėtis, jog kas nors peržiūrės indeksavimo tvarką.

Nes valstybėje apskaičiuojamos tos sumos, kurios gali būti mokamos pagal šalies finansinį pajėgumą, o po to "surandamas" pensijos dydžio koeficientas, kuris padeda gauti tą norimą skaičių.

Ir, deja, jis niekada nebūna palankus žmonėms, kurie tą pensiją turi gauti.

Jaučiasi pamaloninę senjorus

Beje, šiemet "Sodra" perskaičiavo senatvės pensijas, kurios 450 tūkst. senjorų po perskaičiavimo padidėjo vidutiniškai 9 eurais.

Perskaičiavimas buvo numatytas dėl šių metų sausį įsigaliojusių pensijų socialinio draudimo įstatymo pataisų.

Daliai pensininkų senatvės pensijos išaugo, o tas padidėjimas daugiausia priklausė nuo stažo.

Kuo didesnį stažą žmogus įgijo, tuo labiau padidėjo pensija.

"Sodra" tvirtino, jog yra atvejų, kai pensija padidėjo ir 40 eurų.

Nemažai daliai ji esą išaugo 10–20 eurų, tačiau dauguma pensininkų gavo tik simboliškai daugiau.

Vis dėlto ketvirtadaliui senjorų pensija po perskaičiavimo visai nepasikeitė.