Daugiau nei 100 pastatų

Pagal įstatymus statinys, kuris turi kokius nors istorinės ar kultūrinės vertės požymius, turi būti inventorizuotas.

Tada jis įtraukiamas į Kultūros vertybių registrą. Kitas žingsnis – jis gali būti paskelbtas valstybės arba savivaldybės saugomu objektu.

„Valstybės saugomu objektas paskelbiamas, jei jis turi regioninio ar nacionalinio reikšmingumo, jei turi vietinį reikšmingumą, objektas gali būti paskelbiamas savivaldybės saugomu“, – paaiškino miesto Paveldosaugos skyriaus vadovas Vitalijus Juška.

Pasak jo, prieš penkerius metus savivaldybės saugomais objektais paskelbta apie 100 statinių Klaipėdoje.

Per tą laiką paaiškėjo, kad jų yra daugiau, nes pasipildė ir Kultūros vertybių registro sąrašas, kuriame atsirado Vytauto Didžiojo gimnazijos pastatas, taip pat Vaikų ligoninės kompleksas.

„Ar objektas yra paskelbtas saugomu, ar ne, vis tiek negalima naikinti jo vertingųjų savybių. Iš šios pozicijos žvelgiant, papildomų įpareigojimų mokyklos, ligoninės ar bažnyčios valdytojams nėra užkraunama. Tai daugiau yra miesto pozicijos demonstravimas, kad savivaldybei rūpi šitie paveldo objektai, kad miestas gali prisidėti prie jų išsaugojimo“, – kalbėjo V. Juška.

Galimybė gauti paramą

Jei statinys įtrauktas į vietinio reikšmingumo lygmens kultūros paveldo objektų sąrašą, tvarkybos darbų leidimą jau išduoda ne Kultūros paveldo departamentas, o savivaldybės administracija.

Kol nėra apsispręsta dėl saugojimo statuso, tol statinį globoja Kultūros paveldo departamentas, kuris metams visų šalyje saugomų pastatų sutvarkymui skiria vos 5–6 mln. eurų.

Tai daugiau yra miesto pozicijos demonstravimas, kad savivaldybei rūpi šitie paveldo objektai.

To akivaizdžiai ne visiems pakanka.

Tad šiuo atveju, statinį pripažinus vietinės reikšmės saugotinu objektu, jo savininkams atsiranda didesnė galimybė gauti finansavimą iš savivaldybės.

„Visi šie 20 pastatų, kuriuos siūlome įtraukti į vietinio reikšmingumo lygmens kultūros paveldo objektų sąrašą, jau buvo įtraukti į Kultūros vertybių registrą. Tvarka yra tokia – objektas yra įtraukiamas į registrą, o paskui skelbiamas saugomu, priklausomai nuo jo reikšmingumo. Tokių objektų, kurie yra įtraukti į registrą, bet nepaskelbti saugomais, Klaipėdoje yra ir daugiau“, – patikslino V. Juška.

Geras pavyzdys kitiems

Vienas „jauniausių“ pastatų, kuriuos ketinama įtraukti į saugotinų sąrašą, yra Marijos Taikos Karalienės bažnyčia Rumpiškės gatvėje.

Nors tai yra sovietmečiu iškilę maldos namai, jie vertingi ne tiek architektūrine prasme, labai didelė yra jų istorinė ir visuomeninė reikšmė.

„Atvirai tariant, Klaipėdoje yra paskelbta daugiausiai saugomų kultūros objektų. Kitos savivaldybės irgi neišvengiamai prie to prieis. Kultūros objektai vienaip ar kitaip turėtų būti globojami arba valstybės, arba savivaldybės. Žinant, kad valstybės pajėgumai išsaugoti juos yra labai riboti, o šiuo metu uostamiesčio savivaldybė tikrai demonstruoja norą padėti gyventojams tvarkytis, tai manau, kad paskelbimas juos saugotinais, yra geras pavyzdys ir kitoms savivaldybėms to paties siekti“, – įsitikinęs V. Juška.

Saugomo objekto sutvarkymui iš Klaipėdos savivaldybės galima gauti iki 90 tūkst. eurų.

Paskutiniame šių metų tarybos posėdyje, prieš Kalėdas, vietinio reikšmingumo lygmens kultūros paveldo objektų sąrašą turėtų patvirtinti Klaipėdos politikai.