Pasigedo dėmesio

Dviejų Klaipėdai priklausančių piliakalnių sutvarkymo galimybes, esamą situaciją bei kylančias problemas neseniai aptarė Klaipėdos tarybos Miesto plėtros ir strateginio planavimo komiteto nariai.

Vienas jų – Laisvūnas Kavaliauskas pastebėjo, kad pastaraisiais metais piliakalniai gana aktyviai buvo tvarkomi Klaipėdos ir Kretingos rajonuose.

L.Kavaliausko teigimu, nors uostamiesčiui priklausantys Purmalių ir Žardės piliakalniai yra įdomūs objektai, tačiau kol kas rimtesnio dėmesio jie nesulaukė.

Teigiama, kad Žardės piliakalnis yra lankomas labiau – čia pietinės miesto dalies gyventojai neretai užsuka drauge su savo keturkojais, o kai kurie čia net laidoja nugaišusius šunis.

"Purmalių piliakalnis prieš penkerius ir daugiau metų miestiečiams buvo labiau prieinamas. Ten buvo takas iš Labrenciškių kvartalo pusės. Po kelio tvarkymo darbų, prie piliakalnio sunkoka prieiti", – situaciją apibendrino L.Kavaliauskas.

Anot jo, abu piliakalnius būtina tvarkyti, nes susidomėjimas šiais objektais didėja, juolab kad šie metai yra paskelbti Piliakalnių metais.

Pastebėta, kad pastaruoju metu buriasi visuomenininkų būreliai, kurie periodiškai kiek aptvarko piliakalnių prieigas. Tačiau tokios priežiūros jau nepakanka.

Įsuko biurokratinė mėsmalė

"Situacija gal šiek tiek graudoka, bet kartu ji galbūt netgi tragikomiška", – uostamiesčiui priklausančių piliakalnių tvarkybos padėtį apibendrino Klaipėdos savivaldybės Paveldosaugos skyriaus vedėjas Vitalijus Juška.

Anot jo, techninis Purmalių piliakalnio sutvarkymo projektas buvo parengtas 2003 m., Žardės piliakalnio – 2006-aisiais.

Tačiau iki šiol jokie realūs darbai nevyksta, mat jiems koją kiša biurokratiniai procesai.

"Kai prieš pusantrų metų susitikome su Kultūros paveldo departamentu, parodėme jiems šiuos projektus ir paklausėme, ar išduos mums leidimus minėtus objektus sutvarkyti Piliakalnių metams, išgirdome atsakymą, kad ne. Esą šie projektai netinka ir juos reikia pakoreguoti. Jie gali būti gražūs, bet kai reikia imtis realių veiksmų, įtraukia biurokratinė mėsmalė, ir mes nebematome šviesos tunelio gale", – neslėpė V.Juška.

Jo teigimu, anksčiau gana kokybiškai parengti ir su departamentu suderinti projektai šiuo metu koreguojami. Tikimasi, kad tai bus atlikta iki šių metų pabaigos.

Dėl Žardės – problemos

Numatoma, kad, sutvarkant Purmalių piliakalnį, bus patobulintas susisiekimas su juo – nutiestas dviračių ir pėsčiųjų takas.

Tiesa, atkreipiamas dėmesys, kad kai kurie specialistai teigiamai vertina paprastesnes Purmalių piliakalnio pasiekimo galimybes. Esą dėl to tinkamai rekreacijai nepritaikytas objektas yra mažiau niokojamas ir išlieka autentiškesnis.

Situacija ne tokia paprasta planuojant kito miestui priklausančio piliakalnio ateitį.

V.Juška pripažino, kad, sprendžiant Žardės piliakalnio sutvarkymo klausimus, problemų – itin daug.

Nesutampa dokumentai

Žardės piliakalnį sudaro visas kultūros kompleksas, apimantis bemaž 500 ha teritoriją, kurioje – kelios gyvenvietės, kapinynas ir pan.

Ši įspūdingo dydžio teritorija anksčiau buvo padalyta į sklypus, kurie jau turi ir savo šeimininkus, kurie čia norėtų statyti namus ar kitokius pastatus, tačiau šiuo metu žemės paskirtis yra žemės ūkio.

Žmonėms pradėti statybas trukdo ir prieš keliolika metų parengtas specialusis šios teritorijos planas, draudžiantis čia bet kokias statybas.

Anot V.Juškos, minėtas specialusis planas yra kur kas griežtesnis nei miesto bendrasis planas, todėl šie du dokumentai nesutampa.

"Savininkai lyg ir gauna teisę kažkur pakraštyje pasistatyti gyvenamąjį namą, tačiau, atvertę specialųjį planą, mes matome, kad tokios galimybės nėra", –  komentavo Paveldosaugos skyriaus vedėjas.

Žala – ir miestui, ir paveldui

Pasak jo, šią problemą būtų galima spręsti peržiūrint griežtą specialųjį planą. Tada reikėtų parengti individualius apsaugos reglamentus, kurie turėtų būti integruoti į naują miesto bendrąjį planą. Esą taip būtų sustabdytas griežto specialiojo plano galiojimas.

"Pagal reglamentus, tiek šios teritorijos urbanizacija, tiek apsauga būtų paprastesnės, atsirastų galimybė tą piliakalnį labiau pritaikyti rekreacinei veiklai", – paaiškino V.Juška.

Reglamentus turi parengti Kultūros paveldo departamentas, tačiau nežinia, ar jis tai spės atlikti iki kitų metų, kai bus pabaigtas miesto bendrasis planas.

Jeigu Vilniuje darbai užsitęs ir reglamentai nebus parengti, dabartiniai nesutarimai tęsis toliau.

Pabrėžiama, kad šiuo metu niekaip netvarkoma ir nevystoma teritorija yra žalinga tiek miestui, tiek paveldui, tad viliamasi, kad procesą pavyks išjudinti.