Nesupainiojama su niekuo

Palangos turizmo informacijos centro direktorės Rasos Kmitienės pastebėjimu, Šventąją mielai renkasi ne tik jaunos šeimos su vaikais, žmonės, kuriems aktualus šiek tiek ramesnis poilsis.

„Kompaktiškesnė, ramesnė teritorija suteikia galimybę mėgautis vadinamuoju lėtuoju turizmu. Kita vertus, Šventąją pamėgo ir aktyvaus laisvalaikio gerbėjai, pavyzdžiui, ekstremalaus vandens sporto atstovai. Neabejoju, jog nuostabiais jėgos aitvarų vaizdais, šių žmonių drąsa galynėtis su bangomis mielai grožisi ir esantieji krante“, – šyptelėjo pašnekovė.

Vienas didžiausių Šventosios išskirtinumų – erdvūs, pusiau laukiniai paplūdimiai, kurie vilioja privatesnį poilsį bei civilizacijos mažai paliestą gamtą vertinančius žmones.

Kaip pripažino R.Kmitienė, romantiškų saulėlydžių kadrų Šventosios pajūryje ties senosiomis tilto liekanomis nesupainiosi su jokiais kitais pajūrio vaizdais. Kaip ir jau šios vietos simboliu tapusio kabančio svyruojančio tilto per Šventosios upę.

Sunku patikėti, jog neseniai atnaujintas populiarusis beždžionių tiltas skaičiuoja jau penktą dešimtmetį – šis Šventosios traukos taškas buvo įrengtas dar 1973 metais.

Ir sausuma, ir vandeniu

„Kelionę ar pasivaikščiojimą po Šventąją siūlyčiau pradėti nuo pagrindinės aikštės, pasižvalgyti po patį miestelį, pakėlus akis pažvelgti į įspūdingo dydžio Šventosios vandens bokštą, taip pat – švyturį, žinoma, būtinai pereiti per Šventosios beždžionių tiltą, pasivaikščioti po sveikatingumo centro „Akmens amžiaus“ parką, o keliaujant pajūriu aplankyti Žemaičių alką ir surasti trijų mergelių – „Žvejo dukrų“ skulptūrą pačiose kopose“, – vardijo Palangos turizmo informacijos centro vadovė.

Aktyvaus poilsio mėgėjai, pasibalnoję dviračius ar „apsiginklavę“ riedučiais, šiaurietiško ėjimo lazdomis, kviečiami išbandyti savo jėgas ir valią maršrutu Šventoji–Palanga–Šventoji.

„Taip pat Šventosios upe rengiamos iškylos baidarėmis, o atplaukę iki jūros iškylautojai gali patirti išties išskirtinį jausmą, Šventajai įtekant į Baltiją, – intriguoja R.Kmitienė. – O tuos, kuriems labiau patinka laukinė gamta, paplūdimiai, kviesčiau pasivaikščiojant nukeliauti iki stulpo, žyminčio Lietuvos ir Latvijos sieną.“

Anot pašnekovės, neatsilikdama nuo centrinės Palangos kurorto dalies, savo veidą keičia ir Šventoji – gyvenvietėje nuosekliai tvarkoma infrastruktūra, gražinamos viešosios erdvės. Neabejotinai viena tokių – neseniai rekonstruota centrinė miesto aikštė.

Puota kino gurmanams

„Ši vieta jau tapo kurorto svečių ir šventojiškių traukos tašku. Tai tarsi multifunkcinis centras, kuris dienos metu gali būti puiki susitikimų, vaikų laisvalaikio praleidimo zona. O vakare ji tarsi atgimsta iš naujo, tapdama patrauklia renginių erdve“, – kalbėjo R.Kmitienė.

Naujos aikštės infrastruktūros galimybėmis buvo galima pasidžiaugti ir praėjusį mėnesį vykusio gatvės teatrų festivalio „Šermukšnis“ metu.

Turinys: kino mėgėjams – išskirtiniai seansai po atviru dangumi. (Aldo Kazlausko nuotr.)

Savo ruožtu Palangos kultūros ir jaunimo centras jau antrą sezoną šioje vietoje inicijuoja projektą „Filmų vasara Šventojoje“. Nemokami kino vakarai suburia kino gerbėjus po atviru dangumi mėgautis kinu ir nuostabiais pajūrio vakarais.

Šiemetę „Tarptautinių filmų vasaros Šventojoje“ programą praturtino plačiai auditorijai skirti įvairių žanrų, gausiai nominuotos ir puikių įvertinimų tarptautiniu mastu sulaukusios juostos.

Filmai rodomi ant aikštėje esančio paviljono sienos, o seansai vyksta saulei nusileidus, tad mėgautis puikiu kinu galima jaukiai įsisupus į šiltą pledą bei guršknojant karštą gėrimą iš drauge atsinešto termoso.

Šį šeštadienį 21.30 val. kino mėgėjai Šventojoje kviečiami į 2014-aisiais Lietuvoje sukurtą dokumentinį filmą „Meistras ir Tatjana“. Rugpjūčio 20 d. 21.30 val. bus rodoma tarptautinės komandos 2018 m. sukurta komiška drama „Neįtikėtina Fakyro kelionė“, o rugpjūčio 28 d. 21.30 val. filmų vasarą vainikuos 2015 m. prancūzų animacinė juosta „Mažasis princas“.

Dundės plieniniai žirgai

O jau ateinantį savaitgalį Šventoji pakvies į smagų tradicinio renginio šurmulį. Rugpjūčio 19–22 dienomis čia vyks jau šeštasis tarptautinis bei didžiausias Baltijos šalyse baikerių paplūdimio ir muzikos festivalis „Beach Bike Fest-2021“.

Šiemetėje festivalio muzikinėje programoje – „Sisters On Wire“, Algirdas Kaušpėdas, Victoras Diawara, Nika Ganga, „Poliarizuoti stiklai“, „AC/DC show“ bei kitų atlikėjų bei grupių pasirodymai.

Pramogos: ateinantį savaitgalį Šventojoje šurmuliuos baikerių fiesta. (Organizatorių nuotr.)

Taip pat nemokamo renginio dalyvių lauks prekybininkų mugė, motociklų paradas maršrutu Šventoji–Palanga–Šventoji, aktyvaus sporto ir ištvermės rungtys, apdovanojimai bei daugybė kitų pramogų. Nenuostabu, jog šis atraktyvus renginys nestokoja didžiulio populiarumo.

„Neabejotinai savitu išskirtinumu žavinti bei savo gerbėjų ratą turinti Šventoji – puiki kryptis ir tiems, kurie renkasi centrinę Palangos kurorto dalį: nemažai poilsiautojų mielai leidžiasi į

Šventąją pasibūti dieną ar pusdienį. Tad šią atokiau nuo didžiojo šurmulio nutolusią kurortinę gyvenvietę veikiau derėtų įvardyti ne kaip alternatyvą, o tiesiog kaip kitokio poilsio galimybę“, – šyptelėjo R.Kmitienė.

Akcentai

Skulptūra „Žvejo dukros“

Įspūdinga 4 m aukščio Zuzanos Pranaitytės skulptūrinė kompozicija kopose ties Šventosios uosto vartais pastatyta 1982 m. Trys į jūrą žvelgiančios ilgaplaukės merginos, laukiančios iš žvejybos sugrįžtančio tėvo, tapo neatsiejama Šventosios savasties dalimi.

Skulptūrų parkas „Akmens amžius“

Parkas įsikūręs sveikatos centro „Energetikas“ teritorijoje. Čia nuo 2005 m. organizuojamas tarptautinis akmens skulptūrų simpoziumas kasmet pritraukia vis daugiau įvairių kartų profesionalių skulptorių iš Lietuvos, Austrijos, Prancūzijos ir kitų Europos šalių, taip pat iš Jungtinių Amerikos Valstijų. Parke eksponuojama apie pusšimtis akmens skulptūrų, demonstruojančių skulptorių meistriškumą ir atskleidžiančių senąsias tradicijas šiuolaikiniame kontekste.

Šventosios švyturys

Raudonas keturbriaunis metalinių konstrukcijų 39 m švyturys pastatytas 1957 m. 780 m nuo jūros. Navigacinio ženklo signalas matomas 31 km atstumu. Per visą eksploatacijos laikotarpį Šventosios švyturys nėra užgesęs ilgiau nei valandą. 1964 m. jame įrengtas garso signalas. 2000 m. atlikta kapitalinė švyturio rekonstrukcija, imta naudoti nauja ir moderni įranga. Netoli Šventosios gatvės stovinčio švyturio teritorija yra aptverta.

Žemaičių alka

Pagoniška šventvietė su paleoastronomine observatorija, XV a. stovėjusia ant Birutės kalno Palangoje, atstatyta 1998 m. Žemaičių alka įsikūrusi ant kopos Jonpaparčio gatvės pabaigoje. Atstatant pagonišką šventvietę, buvo pastatyti tautodailininkų išdrožinėti mediniai stulpai, kiekvienas jų atitinka baltų mitologijos dievų ir deivių vardus. Saulei leidžiantis į jūrą pagal stulpų metamų šešėlių išsidėstymą galima apskaičiuoti iš pagonybės laikų atėjusias kalendorines šventes. Dabar čia švenčiamos pagoniškos šventės.