Pereiti į pagrindinį turinį

Virš jūros – atominis debesis?

2024-11-27 12:15

Tarp Klaipėdos ir Palangos sekmadienio popietę užfiksuotas įspūdingos formos debesis. Danguje pasirodė atominės bombos sprogimo metu susiformuojančio grybo formos debesis.

Įspūdis: priekalo formos debesis nustebino poilsiautojus – kai kam debesis priminė atominio sprogimo debesį.
Įspūdis: priekalo formos debesis nustebino poilsiautojus – kai kam debesis priminė atominio sprogimo debesį. / G. Butkuvienės nuotr.

Temperatūrų pokyčiai

Debesį užfiksavo palangiškė, vaikštinėjusi pajūriu ties Nemirseta. Sekmadienį pajūryje buvo saulėta, protarpiais pasirodydavo debesys.

Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos Klimato ir tyrimų skyriaus specialistė Margarita Kirkliauskaitė tikino, kad palangiškės užfiksuotas debesis tikrai yra įspūdingas.

„Tokie formuojasi dėl intensyvaus oro masių maišymosi. Bet jie labiau būdingi vasarai, ne žiemai. Gali būti, kad jūros vanduo dar įšilęs, o viršuje vyravo šalta oro masė. Tačiau gali būti ir priešingai – prie Lietuvos artėjo šilta oro masė. Negaliu patikrinti situacijos palydovų nuotraukose, kas ten tiksliai tuo metu buvo virš jūros. Iš vakarų šiuo metu artėja frontas, artėja šiltesnis oras“, – kalbėjo M. Kirkliauskaitė.

Specialistė paaiškino, kad vertikalaus išsivystymo debesis vasarą dažniausiai nulemia stiprias, bet lokalias liūtis.

Priminė priekalą

Tokie debesys įgauna priekalo formą.

Tokie debesys formuojasi dėl intensyvaus oro masių maišymosi. Bet jie labiau būdingi vasarai, ne žiemai. Gali būti, kad jūros vanduo dar įšilęs, o viršuje vyravo šalta oro masė.

Tai maksimalaus išsivystymo kamuoliniai debesys, kurių viršutinė dalis yra priekalo pavidalo.

Ypač galingos konvekcijos metu, kuri dažniausiai intensyviausia centrinėje debesies dalyje, oro srautai atsiremia į inversinį apatinės stratosferos sluoksnį ir pasklinda po juo.

Debesies viršūnė įgyja priekalo formą. Pagal priekalo viršūnės padėtį galima nustatyti troposferos viršutinės ribos aukštį.

Liūtiniai kamuoliniai debesys – labai ištęsti į aukštį.

Galingi priekalo formos audros debesys būna išsidėstę vertikaliai 2–16 kilometrų aukštyje, pasiekia patį troposferos viršų.

Kai debesies pagrindas būna 3–4 km aukštyje, viršūnė gali siekti net 21 km ir didesnį aukštį.

„Bet neaišku, ar iš šio debesies iškrito krituliai. Bet šis, faktiškai žiemą išvystas, vaizdelis mums daug ką pasako apie tai, kas dažniau vyksta vasarą. Priekalo formos debesies viršūnė jau yra mažesniame aukštyje, nes artėjame į žiemos sezoną. 16–20 kilometrų aukštis – vasaros laiko debesų išsivystymo aukštis“, – pastebėjo M. Kirkliauskaitė.

Kaip numatyti permainas?

Specialistė patarė, kaip žvelgiant į dangų, galima iš tiesų numatyti orus.

„Dažniausiai žiemą, kai artėja šalto oro banga, dangus būna labai žydras. Jei dangus yra neskaidrus, matyti blankūs debesėliai – reiškia, kad artėja šilta oro masė. Jei po anticiklono artėja plunksniniai, permatomi debesys, jie būna dideliame aukštyje. Tai reiškia, kad artėja šiltas atmosferos frontas. Nes tokie frontai turi didžiulę kepurę“, – pastebėjo specialistė.

Naujausi komentarai

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.
Atšaukti
senis

gamta pradėjo žmones pratint prie tokio vaizdelio kuris bus paskutynis ka matai šioje žemėje.
0
0
Patyręs

Adomo bonba ... tai gal čia iš Ignalinos?
1
0
Visi komentarai (2)

Daugiau naujienų