„Jaunam žmogui reikia suteikti progą nuo kažko pradėti. Darbo patirties neturintiesiems padedame „apsiplunksnuoti“ ir suteikiame galimybę įrodyti, jog vos mokslus baigęs asmuo nori dirbti, tobulėti ir ateityje tapti tikru profesionalu“, – įsitikinęs Klaipėdoje įsikūrusios bendrovės „Pamario restauratorius“ direktorius Aldas Kliukas.

Globoja kultūros paveldą

„Pamario restauratorius“ – vienintelė Vakarų Lietuvos regione profesionali kultūros paveldo objektų restauravimo bendrovė, sėkmingai gyvuojanti jau nuo 2001 metų.

Bendrovė užsiima įvairiapuse veikla: nekilnojamųjų kultūros paveldo objektų restauravimu, remontu ir konservavimu, nekilnojamųjų kultūros paveldo statinių ekspertize, bendraisiais statybos ir projektavimo darbais, veikla ypatingos svarbos objektuose.

„Pamario restauratorius" suburtas kvalifikuotų ir patyrusių specialistų kolektyvas restauravo daugelį žinomų Klaipėdos krašto istorijos ir architektūros paveldo objektų.
Įmonės specialistai atnaujino bei akademinės bendruomenės reikmėms pritaikė Klaipėdos universiteto (KU) studentų miestelio kompleksą, restauravo Klaipėdos istorinius pastatus – buvusią Karalienės Luizos rezidenciją (Klaipėdos apskrities viršininko administracija), pirklio Gerlacho rūmus (Klaipėdos apskrities viešosios Ievos Simonaitytės bibliotekos Vaikų skyrius), Mokytojų seminariją (KU Pedagogikos fakultetas), atkūrė sovietmečiu suniokotą Vilkėnų, Švėkšnos, Zyplių dvarų grožį, Rietavo, Kretingos, Palangos bažnyčias ir daugelį kitų paveldo objektų.

Padeda „apsiplunksnuoti“

„Pamario restauratorius“ direktorius Aldas Kliukas teigė, kad pasinaudojus bendrovės „Investicijų ir verslo garantijos“ (INVEGA) įgyvendinamos priemonės „Parama pirmajam darbui“ suteikta galimybe gauti dalinę kompensaciją už įdarbintus ir patirties dar neturinčius asmenis, įmonėje profesinę veiklą praėjusiais metais pradėjo 23 jaunuoliai.

Į darbą priimti asmenys atstovauja skirtingoms mokymosi įstaigoms ir gyvenimo patirčiai – vieni jų buvo baigę profesines mokyklas, kiti – aukštojo mokslo įstaigas.

„Jaunimui suteikiame progą mokytis pastatų restauravimo specialybės subtilybių. Žinoma, iš pradžių vyrukai darbą pradeda kaip pagalbiniai darbininkai, gali po truputį tobulėti, siekti žinių. Į „Pamario restauratorių“ jauni žmonės ateina lyg gležni viščiukai, o vėliau tampa „apsiplunksnavusiais“ ereliukais“, – kalbėjo A.Kliukas.

Pasak jo, bendrovėje jaunimui suteikiamos plačios galimybės siekti karjeros ir tapti savo srities specialistais.

Suteikia progą įsitvirtinti

„Tam tikra dalis vyrukų pabandę darbą palieką bendrovę ir ieško kitų galimybių, tačiau džiaugiamės, jog kita dalis jaunimo įsitvirtina ir kopia karjeros laiptais bei tobulėja. Suprantame, kad visų įsidarbinusių žmonių išlaikyti nesugebėsime, jų kaita – natūralus dalykas. Žmogus pabando, sužino kažką naujo. Juk neatbaidysime darbuotojų nuo kitų perspektyvų ieškojimo“, – teigė „Pamario restauratorius“ direktorius.

Jo įsitikinimu, INVEGOS įgyvendinama priemonė tuo ir gera, kad leidžia įmonei nepatirti nuostolių, dėl jaunimo, kuris dažnai pakelia sparnus, bandydamas rasti „šiltesnę“ vietą.

„Manau, kad ambicingam ir siekiančiam savo tikslų jaunuoliui įsidarbinti įmanoma ir Lietuvoje. Pastebiu, kad ir mūsų bendrovėje yra jaunimo, kuris grįžo iš užsienio pamatęs, kad ten ne viskas jau taip puiku. Taip, be patirties sunku, darbdaviai dažnai būna reiklūs, nes jiems būtinas rezultatas. Turbūt jaunam žmogui pačiam reikia apsispręsti, ko jis nori – emigruoti, ar mažais žingsneliais pradėti karjeros siekti čia. Gaila, kiti pasirenka lengviausią variantą. O viskas priklauso nuo kiekvieno ambicijų, planų ir įdėto darbo“, – kalbėjo A.Kliukas.

Nedarbas mažėja

Klaipėdos teritorinės darbo biržos Jaunimo darbo centro skyriaus vedėjas Paulius Martinkėnas informavo, kad Klaipėdos skyriuje šiandien registruoti 926 jaunuoliai iki 25 m. amžiaus. Iš jų – 426 vaikinai.

Iš užfiksuotų ir darbo nerandančių jauno amžiaus žmonių, aukštąjį koleginį ar universitetinį išsilavinimą turi 231, aukštesnįjį – 1, bendrojo lavinimo – 449, profesinę kvalifikaciją – 245.

„Ekonomikai augant, natūralu, kad daugėja laisvų darbo vietų, kartu mažėja ir nedarbo lygis. Šiuo metu matome sparčią jaunimo nedarbo mažėjimo tendenciją Klaipėdos miesto savivaldybėje – sausio 1 d. registruoto jaunimo nedarbas siekė 6,6 proc. O šiuo metu rodiklis sumažėjo iki 4,6 proc.”, – teigė P.Martinkėnas.

Tiesa, pasak jo, dėl artėjančios akademinių studijų pabaigos, kada aktyviau darbo pradeda ieškoti absolventai, jaunimo nedarbas procentine išraiška gali išaugti, bet bendra mažėjimo tendencija išlieka.

Kaip teigė P.Martinkėnas, Klaipėdos teritorinė darbo birža, atsižvelgdama į individualius asmens poreikius, siūlo konkrečius darbo pasiūlymus, esant poreikiui ir galimybei ragina dalyvauti įsidarbinimo priemonėse arba skatina toliau mokytis.

„Ypač akcentuojame jaunimo verslumą – organizuojame renginius, seminarus su partneriais, kad jaunimas įgytų kuo daugiau žinių apie pagalbą verslo pradžiai“, – pasakojo pašnekovas.

Aukšti postai – retenybė

Jaunimo darbo centro skyriaus vedėjas pabrėžė, kad remiantis „Įsidarbinimo galimybių barometru“, Klaipėdos apskrityje mažos įsidarbinimo galimybės yra pradinio ugdymo mokytojams, viešojo administravimo specialistams, turizmo vadybininkams, ekonomistams. Iš darbininkų sunkiausia įsidarbinti kirpėjams, krautuvų vairuotojams, baldžiams, stogdengiams.

„Žinoma, daug kas priklauso nuo asmens išsilavinimo, požiūrio ir poreikių. Jaunuoliui rasti pirmą, bet gerai apmokamą darbą, yra sudėtinga – reikalinga darbo patirtis. Todėl pradedant savo profesinę karjerą, nereikėtų tikėtis didelio atlygio. Dažnas jaunas asmuo susiduria su mano minėtu darbinės patirties reikalavimu. Iš dalies, šį klausimą galima spręsti ir savanorystės pagalba: teorines žinias, įgytas aukštojo mokslo įstaigoje, savanoriškos veiklos metu galima pritaikyti praktiškai“, – patarė P.Martinkėnas.

Pasak jo, Lietuva yra teisinė bei demokratinė valstybė ir niekas negali asmeniui trukdyti susirasti darbo, bet egzistuoja tam tikros darbo rinkos sąlygos ir paties jauno asmens požiūris ar poreikiai.

„Raginu jaunimą nebandyti įsivaizduoti, jog pirmasis jų darbas bus direktoriaus pozicija. Filantropas Vorenas Bafetas pradėjo nuo kramtomos gumos ir laikraščių pardavimo. Šiandien V.Bafetas yra vienas labiausiai pasiturinčių žmonių pasaulyje. Tai – įkvepiantis pavyzdys“, – kalbėjo P.Martinkėnas.

Parama pirmajam darbui

• Priemonė „Parama pirmajam darbui“ skirta jaunimo užimtumui skatinti.
• Darbdaviams, kurie įdarbino darbinės patirties neturinčius darbuotojus, kompensuojama 23,3 proc. pirmą kartą įsidarbinusio jauno žmogaus (nuo 16 iki 29 metų) darbo užmokesčio.
• Darbo užmokestis kompensuojamas ne ilgiau nei 12 mėnesių.
• Dėl priemonės gali kreiptis privatūs ir viešieji juridiniai asmenys (išskyrus biudžetines įstaigas), užsienio įmonių filialai ir atstovybės Lietuvoje, fiziniai asmenys, įdarbinę jauną darbuotoją.
• Apie 2000 įmonių jau išmokėta beveik 12,66 mln. litų už daugiau nei 10,7 tūkst. pirmą kartą įdarbintų jaunuolių.
• Dėl jaunų darbuotojų darbo užmokesčio kompensacijos iki 2015 09 30 galima kreiptis į INVEGĄ.
• Priemonė finansuojama Europos socialinio fondo lėšomis.
Daugiau informacijos www.invega.lt