Trūksta vietų laivams

Klaipėdos miesto, Klaipėdos rajono, Šilutės, Skuodo, Neringos savivaldybių vadovai akcentavo, kad vandens turizmui plėtoti yra būtina įrengti įplaukas į jau esančius uostelius.

Kasmet mažųjų laivelių skaičius Vakarų regiono vandens keliuose didėja.

Tai lemia ne tik vaizdingi maršrutai, bet ir vystomi projektai: pavyzdžiui, šiais metais prasidėsianti Jokšų tilto rekonstrukcija ar naujo Drevernos šliuzo statybos.

Be to, realia galimybe jau tampa ir planai Vilhelmo kanalą sujungti su Kuršių mariomis, taip sukuriant dar vieną jungtį.

Regiono savivaldybės pritarė, kad būtina skatinti mažųjų laivelių turizmą, tačiau susiduriama ir su problemomis – didėjant laivelių srautui, pradeda trūkti vietų, nes kai kurie uosteliai neturi įplaukų, todėl negali priimti didesnių katerių ar jachtų.

Mažųjų laivelių turizmas kelerius pastaruosius metus Minijos žemupyje, Nemuno deltoje ar Kuršių mariose sparčiai didėja.

Tačiau uosteliuose pradeda trūkti vietų. Yra tik kelios, kur gali švartuotis didesni laiveliai.

Svencelėje – uostelis

„Klaipėdos rajonas turi du uostelius – Drevernos ir Svencelės. Drevernoje yra įplauka, Svencelė jau pasiruošusi projektą, tad mes nesusiduriame su šia problema. Didesnė bėda mūsų kolegoms – Šilutės ir Neringos savivaldybėms. Čia yra uostelių, kur galėtų švartuotis didesni laiveliai, jei tik būtų įplaukos, tačiau, norint jas įrengti, atsiremiame į ilgą procesą. Jei istoriškai nepavyks įrodyti, kad viename ar kitame uostelyje buvo įplauka, teks rengti detalųjį planą, poveikio aplinkai vertinimą, o tai gali užtrukti penkerius ir daugiau metų, kad uostelis galėtų priimti didesnes jachtas ar katerius. Tai ilgas laiko tarpas, kuris tikrai neprisidėtų prie vandens turizmo skatinimo mūsų regione“, – sakė Klaipėdos rajono meras, asociacijos „Klaipėdos regionas“ prezidentas Bronius Markauskas.

Todėl savivaldybės, priklausančios asociacijai, nusprendė kreiptis į Aplinkos ministeriją, siekdamos spartesnės įplaukų įrengimo eigos. Tai leistų organizuoti spartesnę laivybą vidaus vandenimis ir regione dar labiau paskatintų turizmą.

Rekonstruos Jokšų tiltą

Panašu, kad dar viena vizija jau po kelerių metų taps reali – siekiama Vilhelmo kanalą sujungti su Kuršių mariomis.

Tai būtų dar viena jungtis, kuri paskatintų turizmą, ypač vėliau palei Vilhelmo kanalą vystant mažąją infrastruktūrą, leidžiančią keliautojams išlipti ir pailsėti skirtingose vietose, taip, kaip buvo kanalą iškasus.

Karaliaus Vilhelmo kanalas, Minija, Atmata, Kuršių marios, kuriomis būtų pasiekiama Dreverna, taptų svarbia jungtimi.

„Problema ta, kad susisiekimą čia riboja nedidelis šliuzas, pro kurį praplaukti gali tik maži laivai. Todėl įrengsime naują, dvigubai didesnį šliuzą. Vidaus vandens kelių direkcija, su kuria kartu ir vystome šį projektą, informavo, kad statybos leidimas bus gautas artimiausiu metu, o darbai, tikiuosi, prasidės jau šiemet. Tai dar vienas didelis mūsų laimėjimas, kuris laivybai šiame regione suteiks naują postūmį“, – tikino B. Markauskas.

Šiemet prasidės ir Jokšų tilto per Karaliaus Vilhelmo kanalą rekonstrukcija.

Klaipėdos rajono savivaldybė su darbų laimėtoju sutartį jau pasirašė, šiuo metu vykdomi pasiruošimo darbai.

Sutvarkius tiltą, bus atkurtas susisiekimas su Svencelės kaimu, juo galės naudotis pėstieji, dviratininkai, taip pat ir lengvieji automobiliai, bus išsaugotos architektūrinės ir inžinerinės vertingosios savybės.

Tilto rekonstrukcija atvers daugiau galimybių kultūriniam, pažintiniam ir vandens turizmui, tiltas taps ne tik patraukliu, bet ir veikiančiu objektu.